Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena Lietuvoje lydima nerimą keliančios statistikos. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine gyventojų mirties priežastimi ir nusineša net pusę visų šalies gyvybių. Nepaisant medicinos pažangos, širdies ir kraujagyslių ligų sergamumas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje išlieka itin aukštas, todėl būtina kreipti didesnį dėmesį į prevenciją bei naujas gydymo strategijas.
Kas yra širdies nepakankamumas ir kodėl jis kelia susirūpinimą?
Širdies nepakankamumas – tai kompleksinė sveikatos būklė, kurią lydi širdies negebėjimas efektyviai pumpuoti kraują. Dėl šios priežasties organizmas kenčia nuo skysčių susikaupimo įvairiose kūno dalyse – ypač plaučiuose, pėdose ir kojose. Pasauliniu mastu širdies nepakankamumu sergančių žmonių skaičius nuolat auga, o šios būklės poveikis kasdieniam gyvenimui yra itin rimtas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ši liga ženkliai mažina gyvenimo kokybę, o pacientai neretai savo būklę lygina su vėlyvosiomis sunkios ligos stadijomis.
Kaip liudija vienas 80 metų pacientas, „darbo ir kasdienio gyvenimo ribojimai buvo žymūs: teko atsisakyti kelionių, jausmas buvo tarsi būti našta savo artimiesiems. Po širdies priepuolio gyvenimas tampa savotišku laiko skaičiavimu, kai kiekviena diena ir valanda įgauna naują prasmę“.
Lygiavertė partnerystė tarp paciento ir gydytojo – raktas į sėkmę
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė pabrėžia, kad efektyvus širdies ligų gydymas nebėra įmanomas be aktyvaus paciento dalyvavimo. Naujajame leidinyje „Širdies nepakankamumu sergančiųjų bei jų artimųjų lūkesčiai ir atsakomybės“ pirmą kartą aiškiai pabrėžiamas paciento lygiavertis vaidmuo gydymo procese.
Pasak profesorės, „daugiau nei anksčiau gydytojai jaučia atsakomybę ne tik už gydymą, bet ir už pacientų įsitraukimą į savo sveikatos priežiūrą. Tradicinė mediko – mokytojo, paciento – mokinio sąveika dažnai neveikia, todėl tik bendradarbiaujant ir dalinantis atsakomybe galima pasiekti geriausių rezultatų“.
Prevencija – efektyvi ir ekonomiška strategija
Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad širdies nepakankamumo gydymas valstybės biudžetui kainuoja apie 40 mln. eurų kasmet, daugiausiai – dėl brangaus stacionarinio gydymo. Tačiau gydytojai įspėja, kad tokia gydymo forma dažnai būna „vėluojanti“, o sėkmė priklauso nuo ankstyvos prevencijos ir rizikos veiksnių valdymo.
Nors prevencinėms programoms Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio ir finansavimo (šiemet – 12 mln. eurų), realūs pokyčiai bus matomi tik tada, kai pacientai pradės aktyviai keisti gyvenimo būdą: mažins antsvorį, reguliuos kraujospūdį bei cholesterolio kiekį ir atsisakys žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas.
Sisteminės kliūtys ir šviesios perspektyvos
Vis dėlto, sėkminga kova su širdies nepakankamumu Lietuvoje susiduria su struktūriniais iššūkiais. Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė atkreipia dėmesį, kad pacientams dažnai tenka ilgai laukti specialisto konsultacijos – net iki pusės metų. Tokie vėlavimai gali smarkiai pakenkti ligos eigai bei gydymo efektyvumui.
Patirtis rodo, kad greita ir tiksli diagnozė yra gyvybiškai svarbi. „Jei būčiau tik gydžiusi simptomus, o ne laiku kreipusis į priimamąjį, šiandien galbūt nebūčiau čia“, – sako pati A. Štaraitė.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pripažįsta, kad vienas iš esminių trikdžių yra integruotos informacinės sistemos trūkumas, trukdantis efektyviai stebėti paslaugų kokybę. Tačiau tikimasi, kad sustiprėjęs bendradarbiavimas tarp pacientų, gydytojų ir politikų leis pagerinti situaciją bei sumažinti mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.