Kraujo krešulių susidarymas – trombozė – yra rimta medicininė būklė, kuri gali kelti pavojų gyvybei, jei nesuteikiama laiku specialistų pagalba. Trombas, arba susiformavęs kraujo krešulys, gali užkimšti kraujagyslę, taip apribodamas arba visiškai stabdydamas kraujo tekėjimą. Tai dažnai sukelia rimtų komplikacijų, įskaitant insultą, infarktą ir net mirtį.
Kas yra giliųjų venų trombozė ir kaip ją atpažinti?
Giliųjų venų trombozė yra viena dažniausiai pasitaikančių trombozės formų. Ji dažniausiai pasireiškia apatinių galūnių venose, kur kraujo krešulys dalinai ar visiškai užkemša veną. Lietuvoje kasmet apie 5 tūkstančius žmonių nustatoma ši diagnozė. Problema ta, kad ne visada ši liga turi aiškius simptomus. Dažniausi požymiai – kojų patinimas, maudimas, odos paraudimas ir vietinis karščiavimas. Neretai pacientai jaučia skausmą, kuris gali sustiprėti judant arba spaudžiant paveiktą sritį.
Arterinė trombozė – dar grėsmingesnė būklė
Ypač pavojinga yra arterinė trombozė, kuri gali sukelti gyvybei pavojingas situacijas, pavyzdžiui, insultą ar miokardo infarktą. Dar didesnį pavojų kelia situacijos, kai trombas atitrūksta ir pasiekia plaučių arteriją, sukeldamas plaučių tromboemboliją. Šiai būklei būdingi intensyvūs krūtinės skausmai, padažnėjęs širdies ritmas ir dusulys. Tokie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos, nes gali lemti mirtinas pasekmes.
Kada nedelsiant kreiptis pagalbos?
Vienas iš pagrindinių trombozės požymių yra kojų patinimas, tačiau šis simptomas dažnai gali būti nepastebėtas arba klaidingai interpretuojamas kaip nuovargis. Svarbu atkreipti dėmesį į papildomus požymius – skausmą, odos spalvos pakitimus, vietinį karštį. Jei tokie simptomai nepraeina ar stiprėja, būtina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.
Kas yra labiausiai rizikos grupėje?
Didesnė trombozės rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ši liga vis sparčiau „jaunėja“.
2022 metais kraujotakos sistemos ligos buvo diagnozuotos daugiau nei 10 tūkst. jaunų asmenų iki 29 metų. Rizikos veiksniai yra įvairūs: ilgas gulėjimas po operacijų ar traumų, onkologinės ligos, nėštumas, antsvoris, sėdimas darbas, ilgos kelionės. Visų šių veiksnių įtakoje padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė.
Prevencijos žingsniai – gyvybiškai svarbūs
Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė pabrėžia, kad sveikas gyvenimo būdas ir reguliari sveikatos patikra yra efektyvūs būdai užkirsti kelią trombozei. Svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kontroliuoti cholesterolio kiekį. Esant padidėjusiam „blogojo“ cholesterolio lygiui, gali būti naudingas natokinazės fermentas, kuris neleidžia formuotis trombams. Taip pat vertingi polifenoliai, gerinantys cholesterolio kontrolę. Nepamirškite reguliariai judėti, ypač jei dirbate sėdimą darbą ar keliaujate ilgomis valandomis – bent kas valandą pravartu pasimankštinti, kad pagerėtų kraujotaka.
Laiku atpažinus trombozės požymius ir imantis prevencinių priemonių galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų. Svarbu nelaukti pirmųjų ženklų, o rūpintis savo kraujotakos sveikata nuolat.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.