Vasara ir ankstyvas ruduo – tai metas, kai naturali gamta alsuoja gyvybe, tačiau kartu su šiltuoju sezonu pasipila ir tam tikros grėsmės sveikatai. Viena tokių grėsmių – erkės, kurios tampa aktyvios kartu su temperatūros kilimu, ypač būdamos miškuose, parkuose ar pievose. Nors šie maži voragyviai dažnai sunkiai pastebimi plika akimi, jų keliamas pavojus yra itin rimtas, nes erkių pernešamos ligos, ypač erkinis encefalitas, gali sukelti skaudžias sveikatos pasekmes, o kai kuriais atvejais netgi mirtį.
Kas yra erkės ir kaip jas atpažinti Lietuvoje?
Erkes neretai klaidingai laikome vabzdžiais, tačiau eksperto Selemono Paltanavičiaus teigimu, tai voragyviai, kurių biologija ženkliai skiriasi nuo vabzdžių. Lietuvoje aptinkama šimtai erkių rūšių, tačiau didžioji dalis jų yra mažos, dirvožemyje gyvenančios ir žmogui nepavojingos rūšys. Šios erkės atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, padėdamos suirti augalinei medžiagai ir taip prisidėdamos prie dirvožemio derlingumo. Tačiau didžiausias reikšmingas pavojus kyla iš kelių didesnių, kraują siurbiančių vadinamųjų iksodinių erkių, iš kurių mūsų regione dažniausiai sutinkamos šuninės ir pievinės erkės.
Erkės mieste – tikrasis jų paplitimas
Dažnas gali manyti, jog erkių galima sutikti tik gamtos plotuose, tačiau iš tiesų šių parazitų galima rasti net ir dideliuose miesto parkuose ar skveruose. Gamtos tyrinėtojas paaiškina, kad erkės atkeliauja į miestus dažniausiai kartu su laukiniais gyvūnais, tokiomis kaip paukščiai ar lapės. Įdomu ir tai, jog erkės vystymosi ciklas yra subtilus: išsiritusios mažytės erkutės jau gali siurbti kraują iš įvairių vietinių gyvūnų, o per keletą mėnesių užauga, pasiruošdamos dauginti kitą kartą.
Populiarūs mitai ir realybės apie apsaugą nuo erkių
Įsisenėję įvairūs mitai, susiję su erkių atbaidymu – pavyzdžiui, manoma, kad tam tikri kvapai, kaip citrusiniai, galėtų efektyviai atbaidyti erkes.
Tačiau, kaip pabrėžia specialistas, erkės biocheminiai pojūčiai yra labai subtilūs, o mūsų supratimas apie kvapus yra ribotas. Citrusiniai kvapai gali tiek atbaidyti, tiek pritraukti – šis poveikis nėra patikimai įrodytas. Tiesa ta, kad kiekvieno žmogaus kvapas, kurį erkės jaučia labai aiškiai, yra unikaliai patrauklus ar nepatrauklus šiems parazitams, todėl vienareikšmiai apsisaugoti vien kvapų pagalba neįmanoma.
Yra žmonių, kuriuos erkės tiesiog labiau „laukia“ – kaip pateikia pavyzdį ekspertas, tam tikrais atvejais žmogaus drabužiai miške gali tiesiog būti aplipę erkių, tuo tarpu šalia buvę žmonės gali neturėti nė vienos. Tai rodo, kad kiekvieno žmogaus individualūs kvapo ar kitų cheminių savybių skirtumai daro poveikį erkių elgesiui.
Kaip saugotis gamtoje – praktiniai patarimai
Didžiausias pavojus, kurį kelia erkės, slypi ne pačiose erkėse, o ligose, kurias jos gali pernešti. Todėl kiekvienas keliaujantysis į gamtą privalo būti atsargus ir pasiruošęs. Specialistai rekomenduoja vaikščioti tik pažintiniais takais, vengti įsiskverbimo į tankias pamiškes ar aukštas pievas, kur erkės veisiasi aktyviau. Apranga turėtų būti šviesios spalvos, prigludusi, gerai uždengianti odą. Rekomenduojama kelnių apačią sukišti į kojines, taip sumažinant erkių patekimą po apranga.
Tikras ir efektyvus apsaugos būdas – skiepai nuo erkinio encefalito. Lietuvoje, kur daug gyventojų aktyviai lanko gamtą ir užsiima mėgėjišku grybavimu, skiepijimosi dažnumas pastaruoju metu mažėja, tačiau Šiaurės šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, šis skiepijimosi įprotis yra labai išplėtotas ir gerai organizuotas.
Erkės laikysena ir kaip ją rasti po įsisiurbimo
Įsisiurbusi erkė gali ilgai ieškoti tinkamos vietos – net ir valandą ar dvi – kol prisitvirtina prie plonos odos vietos. Jos kūnas yra plokščias ir tvirtai prigludęs, todėl net purtant rūbus erkės nenukrenta. Todėl labai svarbu įsidėmėti, kad po kiekvienos išvykos į gamtą reikėtų kuo skubiau apžiūrėti savo kūną, atkreipiant dėmesį į dažnai pažeidžiamas vietas, pvz., pažastis, kirkšnis, kelio sąnarius ar galvos sritį. Apžiūra taip pat turėtų apimti ir augintinių kailį, nes per juos erkės gali patekti ir pas žmogų.
Erkės mityba ir jos gyvavimo ciklas
Erkė maitindamasi krauju lėtai pildosi maisto kiekį, kurio užtenka jai ilgam. Pasak experto, dažnai žmonės pernelyg skuba šalinant įsisiurbusią erkę, nesuprasdami, kad jai tam reikia kelių dienų. Patelė, prisisotinusi kraujo, išauga iki nykščio pagalvėlės dydžio ir automatiškai nukrenta, kad galėtų pradėti dauginti kiaušinėlius. Šiomis dienomis erkių skaičius Lietuvoje išaugo net iki dvidešimties kartų per pastaruosius trisdešimt metų, todėl nenumaldomas erkių populiacijos augimas kelia papildomą rūpestį sveikatos srityje.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.