Lietuvos policija gyventojams primena apie plintantį sukčiavimą internete ir mobiliuosiuose telefonuose. Dažnai žmonės pinigus praranda paspaudę SMS žinutėje pateiktą nuorodą ir suvedę elektroninės bankininkystės ar kitus asmens duomenis suklastotame puslapyje.
Policijos virtualus patrulis ragina neskubėti ir išlikti atidiems. Pareigūnai pabrėžia, kad nusikaltėliai nuolat keičia savo veikimo būdus, todėl jų aukomis gali tapti ir patyrę interneto naudotojai.
Dėl vieno paspaudimo – tūkstantiniai nuostoliai
Policijos pateikti atvejai rodo, kad apgavystės žmonėms kainuoja dideles sumas. Viena moteris SMS žinutėje paspaudė atsiųstą nuorodą ir įvedė prisijungimo prie banko duomenis. Dėl to ji neteko 2 733 eurų. Kitas gyventojas, pasinaudojęs tokia pačia nuoroda, prarado 751 eurą. Abiem atvejais dėl sukčiavimo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Tokie pranešimai policiją pasiekia nuolat, todėl gavus įtartiną žinutę svarbiausia nesiimti skubių veiksmų.
Į ką atkreipti dėmesį gavus žinutę?
Virtualus policijos patrulis išskiria požymius, kurie gali padėti atpažinti galimą apgaulę.
Sukčiai dažnai ragina paspausti aktyvią nuorodą ir prisijungti prie tariamos paslaugos. Tokiose žinutėse gali būti gramatinių klaidų, jose neretai minimi gerai žinomų įmonių pavadinimai. Gavėjai taip pat gąsdinami tariamomis baudomis, nesumokėtu automobilio stovėjimu, siuntos pristatymo nesklandumais ar kitomis skubiomis problemomis. Kartais tos pačios žinutės siunčiamos pakartotinai, tikintis, kad žmogus galiausiai sureaguos.
Emocijos padeda sukčiams įtikinti aukas
Kibernetinio saugumo specialistų teigimu, nusikaltėliai dažniausiai pasitelkia žmogaus emocijas. Jie bando sukelti baimę, skubos jausmą arba žada greitą naudą. Tokiose situacijose žmonės gali priimti neapgalvotus sprendimus.
Pastaraisiais metais daugėja SMS žinučių ir elektroninių laiškų, kurie sudaro įspūdį, kad yra siunčiami bankų, kurjerių bendrovių, valstybinių institucijų ar kitų žinomų organizacijų vardu. Vis dėlto jų tikslas – nukreipti žmogų į suklastotą svetainę ir išvilioti prisijungimo duomenis.
Kaip elgtis įtarus apgaulę?
Policija pataria nespausti neaiškių nuorodų ir nevesti banko prisijungimo duomenų nepatikimose svetainėse. Jei žinutė kelia įtarimų, informaciją reikėtų tikrinti oficialiais įmonės ar įstaigos kontaktais, o ne naudotis gautoje žinutėje nurodytais duomenimis.
Jeigu banko duomenys vis dėlto buvo suvesti arba prisijungimas patvirtintas, būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką, užblokuoti prieigą prie sąskaitos ir apie įvykį pranešti policijai.
Sukčiavimo schemos nuolat keičiasi
Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai nuolat prisitaiko prie naujų aplinkybių. Jie gali apsimesti banko darbuotojais, kurjerių tarnybų atstovais, mokesčių administratoriais ar net policijos pareigūnais. Todėl gyventojai raginami kritiškai vertinti netikėtus prašymus pateikti asmens informaciją arba atlikti finansinius veiksmus.
Budrumas išlieka viena veiksmingiausių apsaugos priemonių. Kelios minutės, skirtos patikrinti gautos žinutės autentiškumą, gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių ir ilgų teisinių procedūrų.