Lietuvos policija dar kartą įspėja gyventojus apie vis dažnėjančius sukčiavimo atvejus internete ir mobiliuosiuose telefonuose. Pareigūnai pabrėžia, kad daugelis nukentėjusiųjų pinigus praranda dėl tos pačios priežasties – paspaudžia sukčių atsiųstą nuorodą ir nepažįstamose svetainėse suveda savo elektroninės bankininkystės ar kitus asmeninius duomenis.
Policijos virtualus patrulis ragina išlikti budriems ir primena, kad sukčiai nuolat keičia savo metodus, todėl net ir patyrę interneto naudotojai gali tapti jų taikiniu.
Žmonės praranda tūkstančius eurų
Pareigūnų pateikiami pavyzdžiai rodo, kad sukčiai ir toliau sėkmingai išvilioja dideles pinigų sumas. Viena moteris, paspaudusi SMS žinutėje atsiųstą nuorodą ir suvedusi prisijungimo prie banko duomenis, neteko 2 733 eurų. Kitas gyventojas tokiu pačiu būdu prarado 751 eurą. Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Policija pabrėžia, kad tokie atvejai registruojami nuolat, todėl svarbiausia – neatlikti skubotų veiksmų gavus įtartiną žinutę.
Kaip atpažinti sukčių siunčiamas žinutes?
Virtualus policijos patrulis atkreipia dėmesį į kelis dažniausiai pasitaikančius požymius, kurie gali padėti atpažinti apgaulę.
Sukčių žinutėse dažnai prašoma paspausti aktyvią nuorodą ir prisijungti prie tariamos paslaugos. Jose neretai pasitaiko gramatinių klaidų, naudojami žinomų įmonių pavadinimai, o gavėjai gąsdinami tariamomis baudomis, nesumokėtu automobilio stovėjimu, siuntos pristatymo problemomis ar kitomis skubiomis situacijomis. Sukčiai taip pat mėgsta pakartotinai siųsti tas pačias žinutes, tikėdamiesi, kad gavėjas anksčiau ar vėliau sureaguos.
Kodėl sukčiams vis dar pavyksta apgauti žmones?
Kibernetinio saugumo specialistai pastebi, kad sukčiai dažniausiai naudojasi žmogaus emocijomis. Jie stengiasi sukelti baimę, skubos jausmą arba pažada greitą naudą. Tokiomis aplinkybėmis žmonės dažniau priima neapgalvotus sprendimus.
Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo SMS ir el. laiškai, kurie atrodo lyg būtų siunčiami bankų, kurjerių bendrovių, valstybinių institucijų ar kitų gerai žinomų organizacijų vardu. Tačiau tikrasis tikslas – nukreipti žmogų į suklastotą interneto puslapį ir išvilioti jo prisijungimo duomenis.
Ką daryti gavus įtartiną žinutę?
Policija primena, kad jokiu būdu nereikėtų spausti neaiškių nuorodų ar suvedinėti savo banko prisijungimų nepatikimose svetainėse. Kilus bent menkiausiam įtarimui, rekomenduojama informaciją pasitikrinti oficialiais įmonės ar įstaigos kontaktais, o ne tais, kurie pateikti gautoje žinutėje.
Jeigu vis dėlto buvo suvesti bankiniai duomenys ar patvirtinti prisijungimai, būtina kuo greičiau susisiekti su savo banku, užblokuoti prieigą prie sąskaitos ir apie incidentą pranešti policijai.
Sukčiai nuolat prisitaiko prie naujų aplinkybių
Pareigūnai pabrėžia, kad sukčiavimo schemos nuolat keičiasi. Vienu metu nusikaltėliai prisistato bankų darbuotojais, kitu – kurjerių tarnybomis, mokesčių administratoriais ar net policijos pareigūnais. Dėl to gyventojai raginami kritiškai vertinti bet kokius netikėtus prašymus pateikti asmeninę informaciją ar atlikti finansinius veiksmus.
Policija primena, kad budrumas išlieka veiksmingiausia apsauga. Kelios minutės, skirtos patikrinti gautos žinutės autentiškumą, gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių ir ilgų teisinių procedūrų.
Ramūnas D. – Naujienos.net tinklaraščio vyr. redaktorius.