Krūties vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų moterims, tačiau ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę. Nacionalinio vėžio instituto radiologė dr. Rūta Briedienė pabrėžia, kad reguliari krūtų savitikra namuose yra svarbi profilaktikos priemonė, leidžianti pastebėti pakitimus ir laiku kreiptis į specialistus.
Kam svarbi savitikra ir kokia jos nauda?
Statistikos duomenimis, daugiausia krūties vėžio atvejų diagnozuojama 45–50 metų moterims, tačiau šia liga gali susirgti ir jaunesnio amžiaus moterys. Profilaktinės patikros programa Lietuvoje šiuo metu orientuota į 50–69 metų amžiaus grupę, tačiau nuo 2025 metų sausio ji bus praplėsta iki 45–74 metų. Tačiau dr. Rūta Briedienė ragina savarankiškai rūpintis savo krūtimis nuo 20–25 metų ir nepraleisti reguliarių tyrimų, tokių kaip ultragarsinis tyrimas, mamografija ar magnetinio rezonanso tomografija, ypač jei yra didesnė rizika dėl paveldimų genų mutacijų.
Kaip teisingai atlikti krūtų savitikrą namuose?
Vaistinės vedėja Inga Norkienė rekomenduoja moterims susiformuoti įprotį tikrintis krūtis kartą per mėnesį, optimaliausia – savaitę po mėnesinių pradžios, kai krūtys yra minkštos ir neskausmingos. Savitikra turėtų būti atliekama atidžiai apžiūrint odos būklę, patikrinant, ar nėra odos pakitimų, panašių į citrinos žievelę, įdubimų, raudonų ar pleiskanotų vietų bei pasikeitusio krūtų dydžio ar tekstūros. Be to, svarbu apžiūrėti pažastis ir raktikaulius dėl padidėjusių limfmazgių.
Patartina savitikrą atlikti duše arba gulint ant nugaros, vieną ranką pakišus po galva. Kita ranka trimis pirštais reikia kruopščiai apčiuopti krūtį, spaudžiant ir braukiant visą audinį, siekiant užčiuopti galimus gumbelius ar mazgelius. Jei pastebimi bet kokie pokyčiai ar neįprasti pojūčiai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Taip pat moterims reikėtų atkreipti dėmesį į bet kokias išskyras iš spenelių – tai gali būti rimtas signalas.
Ankstyva diagnozė ir gydymo efektyvumas
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1600 naujų krūties vėžio atvejų. Nors apie 500 moterų kasmet miršta nuo šios ligos, gydytoja Rūta Briedienė atkreipia dėmesį, kad ankstyvai diagnozei nustatyti prognozė yra itin palanki – daugiau nei 90 proc. moterų visiškai pasveiksta, jei vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje. Šioje stadijoje gydymas yra efektyvesnis іsudėtingesnės gydymo procedūros visiškai dažniausiai nebereikalingos.
Ką daryti, kad sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu?
Siekiant mažinti krūties vėžio riziką, svarbu sveikas gyvenimo būdas, į kurį įeina fizinis aktyvumas, sveika mityba ir žalingų įpročių atsisakymas. Patariama vengti rūkymo ir alkoholio, sumažinti greitųjų angliavandenių – gazuotų gėrimų, saldumynų ir perdirbto maisto – vartojimą. Vertingiau rinktis daugiau daržovių, žuvies ir paukštienos, vengiant raudonos mėsos pertekliaus.
Be to, svarbus yra darbo ir poilsio režimo laikymasis, nes stresas ir nuovargis silpnina imuninę sistemą ir didina ligų riziką. Apibendrinant, reguliari savitikra, laiku atliekama profilaktinė diagnostika ir sveikas gyvenimo būdas yra esminiai elementai efektyviai krūties vėžio prevencijai.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.