Apie glaukomą vilnietė Viktorija sužinojo sulaukusi vos 43 metų. Iki tol ji nejautė, kad serga: nešiodama akinius moteris manė, jog regėjimas suprastėjo todėl, kad reikia stipresnių lęšių.
„Nesupratau, kad sergu. Kadangi ir šiaip nešiojau akinius, maniau, kad man tiesiog reikalingi stipresni, kad šie – nebetinka“, – pasakoja Viktorija. Į optiką ji atėjo pasikeisti akinių, tačiau ten dirbusi atidi gydytoja įtarė, kad problema gali būti kur kas rimtesnė, ir nustatė ligą.
Diagnozė moteriai buvo netikėta. „Iš pradžių sunkiai suvokiau, kas manęs laukia. Dabar žinau, kad turiu susitaikyti su tuo, jog pamažu apanku ir galiausiai regėjimą prarasiu visai“, – liūdnai teigia pašnekovė.
Kodėl glaukoma dažnai nustatoma per vėlai?
Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė prof. Ingrida Janulevičienė glaukomą vadina „regėjimo vagimi“. Pasak jos, liga ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių nusiskundimų, o pavėlavus kreiptis pagalbos aklumo išvengti ne visuomet įmanoma.
„Deja, bet labai dažnai pacientai net nežino, kad serga šia liga, mat pradinėse glaukomos stadijose jie niekuo nesiskundžia, tiesiog lėtai siaurėja akiplotis. Ilgainiui regėjimas darosi panašus tarsi į žiūrėjimą „pro vamzdį“, tampa vis sunkiau orientuotis aplinkoje“, – pasakoja profesorė.
Glaukomos sukelti pokyčiai dažniausiai vystosi abiejose akyse, tačiau nevienodu tempu. Todėl žiūrėdamas abiem akimis žmogus gali manyti, kad mato gerai, nors liga jau progresuoja. Profesorė taip pat nurodo, kad sergant glaukoma tris kartus dažniau pasireiškia sunkios gretutinės širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų ligos, cukrinis diabetas ir skrandžio opos.
Reguliarūs akių patikrinimai gali padėti išsaugoti regėjimą
Vienintelis būdas sumažinti glaukomos sukeliamo negrįžtamo aklumo riziką – reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą. Specialistas gali ligą nustatyti anksčiau ir paskirti tinkamą gydymą.
„Reguliariai tikrinantis akis, glaukomą galima nustatyti gana anksti. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad pasaulyje glaukoma serga apie 3,5 proc. 40–80 metų amžiaus žmonių, tuo tarpu apie 50 proc. sergančiųjų nežino, kad šia liga serga. Prognozuojama, kad 2040 metais glaukoma sirgs apie 111,8 milijono žmonių“, – atskleidžia I. Janulevičienė.
Nuo lašų ir lazerio iki chirurginio gydymo
Pradėjus gydyti glaukomą, pirmiausia koreguojami rizikos veiksniai. Pacientui gali būti skiriami akispūdį reguliuojantys lašai ir taikomas lazerinis gydymas.
„Jei šis gydymas neduoda efekto ir pakitimai akyse toliau progresuoja, tuomet sprendžiama dėl chirurginių gydymo metodų taikymo“, – aiškina I. Janulevičienė.
Vis dėlto net ir po sėkmingos glaukomos operacijos liga gali progresuoti. Tokiu atveju, pasak medikės, svarbiausia įvertinti, ar ligos progresavimą pavyksta sulėtinti tiek, kad pacientui regėjimo pakaktų iki gyvenimo pabaigos.
Į ekranus žiūrintys žmonės dažniau skundžiasi akių paviršiaus problemomis
Moksliniai tyrimai rodo, kad nuotolinis darbas ir ilgesnis laikas prie ekranų yra tiesiogiai susiję su akies paviršiaus problemomis bei prastesne gyvenimo kokybe. Dėl to gali didėti ne tik akies paviršiaus pažeidimų, bet ir geltonosios dėmės degeneracijos bei trumparegystės rizika.
Karantino laikotarpiu žmonės dėl lėtinių akių ligų – kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos ir glaukomos – neretai kreipdavosi per vėlai. Uždelstas ligų gydymas gali lemti negrįžtamus regėjimo pokyčius, kurių vėliau beveik neįmanoma atstatyti.
Į akių ligų gydytojus besikreipiantys pacientai dažnai pasakoja apie perštėjimą ir jausmą, tarsi akyse būtų smėlio. Kas ketvirtą pacientą vargina neryškus, išplaukęs matymas ar akių sausumas. Kai kuriais atvejais akys ima intensyviai ašaroti – taip organizmas bando sudrėkinti akies paviršių.
Tokie požymiai būdingi sausos akies sindromui, tačiau jie gali būti ir sudėtingesnės akių ligos diagnostikos pradžia. Pajutus bet kokius regėjimo ar akių būklės pokyčius, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą išsamiai akių patikrai.