Hepatito C patikra Lietuvoje: kas gali nemokamai išsitirti ir kodėl delsti neverta

Hepatitas C ilgą laiką gali nekelti jokių simptomų, tačiau negydomas gali sukelti kepenų cirozę ar vėžį. Siekdama prisidėti prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tikslo iki 2030 m. eliminuoti hepatitą C kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą, Lietuva pradeda nemokamos patikros programą.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, iš maždaug 240 kasmet Lietuvoje nustatomų kepenų vėžio atvejų apie 40 proc. yra susiję su hepatito C infekcija. Šeimos gydytojai teigia, kad ambicingą tikslą sustabdyti šios ligos plitimą pasiekti įmanoma.

Kas gali nemokamai pasitikrinti?

Vieną kartą gyvenime nemokamai išsitirti dėl hepatito C galės visi Lietuvos gyventojai, gimę 1945–1994 metais. Šis laikotarpis pasirinktas todėl, kad tuo metu žmonės galėjo užsikrėsti per medicinines intervencijas, įskaitant kraujo ir plazmos perpylimus, taip pat kosmetologines procedūras.

Nuo 1994 metų pradėjus tikrinti kraują ir plazmą, šis viruso plitimo kelias medicinos įstaigose buvo visiškai panaikintas. Vis dėlto rizika gali būti aktuali žmonėms, kurie iki 1994 metų patyrė įvairių intervencijų: skiepijosi, lankėsi pas odontologą ar buvo operuoti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų duomenimis, tokių žmonių gali būti iki 2 proc. Lietuvos populiacijos.

Kasmet greitasis antikūnų prieš hepatito C virusą tyrimas taip pat bus prieinamas rizikos grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai:

  • žmonės, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C;
  • asmenys, kartą bandę arba nuolat vartojantys švirkščiamuosius narkotikus;
  • ŽIV infekcija užsikrėtę žmonės;
  • pacientai, gydomi priklausomybės ligų klinikose.

Patikra vyks pirminės sveikatos priežiūros įstaigose

Nemokamos programos tikslas – nustatyti virusą dar prieš jam sukeliant negrįžtamą kepenų pažeidimą. Kadangi šeimos gydytojas daugeliui žmonių yra pagrindinis kontaktas su sveikatos sistema, patikras nuspręsta organizuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Poreikį įdiegti tokią programą dar prieš keletą metų kėlė gastroenterologų, infekcinių ligų ir šeimos gydytojų organizacijos. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta patikra sudaro sąlygas siekti PSO tikslo, tačiau jos sėkmei reikalinga nuolatinė priežiūra.

Dėl to šeimos gydytojų, gastroenterologų ir infekcinių ligų gydytojų draugijų atstovai įkūrė visuomeninę stebėjimo grupę. Joje pakviesti dalyvauti ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos atstovai.

Grupė rūpinsis, kad šeimos gydytojai gautų metodinę informaciją apie patikros organizavimą ir stebėseną. Taip pat bus vertinami rezultatai, jie lyginami pagal šalies regionus, siekiant užtikrinti vienodą patikros prieinamumą visoje Lietuvoje.

Teigiamas tyrimo rezultatas nėra nuosprendis

Nustačius hepatitą C, svarbu, kad pacientas kuo greičiau patektų pas gastroenterologą arba infekcinių ligų gydytoją. Šie specialistai, atlikę papildomus tyrimus, paskirs reikalingą antivirusinį gydymą. Visuomeninė stebėjimo grupė taip pat ieškos būdų, kaip užtikrinti greitesnes konsultacijas išsityrusiems pacientams.

„Jokia diagnozė nėra gėdinga. Žmogų, sulaukusį teigiamo greitojo antikūnų testo rezultato, reikia nuraminti – ši liga yra išgydoma,“ – pabrėžia šeimos gydytojas.

Su šeimos gydytojo siuntimu pacientas „žaliuoju koridoriumi“ vyksta pas gastroenterologą ar infekcinių ligų gydytoją. Kuo anksčiau nustatomas virusas ir pradedamas gydymas, tuo mažesnė jo sukeltų komplikacijų rizika ir geresnė gyvenimo kokybė.

Kodėl hepatitas C dažnai nepastebimas?

Iki šiol Lietuvoje hepatito C tyrimas profilaktiniais tikslais nebuvo atliekamas – jis dažniausiai skiriamas tik tada, kai žmogaus sveikata sukeldavo įtarimų. Todėl dalis užsikrėtusiųjų apie ligą gali nežinoti dešimtmečius.

Hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas gali būti ūmus arba lėtinis. Daugiau nei 80 proc. pacientų ūmi infekcija nesukelia simptomų, o apie 20 proc. suserga ūminiu geltiniu hepatitu. 60–70 proc. užsikrėtusiųjų niekuo nesiskundžia ir nejaučia ligos požymių, tačiau gali užkrėsti kitus.

Jeigu simptomai pasireiškia, dažniausiai tai įvyksta praėjus vidutiniškai 7–8 savaitėms po užsikrėtimo. Jie nėra specifiniai, todėl gali būti supainioti su kitų ligų požymiais:

  • dideliu bendru silpnumu;
  • apetito stoka ir pykinimu;
  • karščiavimu;
  • odos niežuliu;
  • dešiniojo šono ar sąnarių skausmais.

Per šešis mėnesius savaime pasveiksta 15–45 proc. užsikrėtusių pacientų, tačiau apie 50–85 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu hepatitu C. Kai kuriems žmonėms virusas ilgainiui sukelia kepenų pažeidimus ir mirtinas ligas.

Už ligos atradimą skirta Nobelio premija

Hepatito C viruso atradimas laikomas svarbiu medicinos istorijos pasiekimu. Už šį proveržį, padėjusį geriau suprasti ligą ir ieškoti veiksmingų kovos su ja būdų, buvo paskirta Nobelio medicinos premija.

Šeimos gydytojai ragina neatidėlioti

Šeimos gydytojų teigimu, žmonės vis dažniau rūpinasi prevencija ir palaiko ryšį su savo gydytoju. „Todėl tikiu, kad šeimos gydytojams, informavus savo pacientus apie galimybę pasitikrinti dėl hepatito C, žmonės nepraleis progos pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata,“ – teigia gydytojas.

Laiku nustačius ir išgydžius hepatitą C, galima išvengti kepenų cirozės ir kepenų vėžio – ligų, kurias tiesiogiai sukelia šis virusas. Žinodamas apie infekciją žmogus taip pat gali pasirūpinti, kad neužkrėstų namiškių.

Gimę 1945–1994 metais arba priklausantys rizikos grupėms žmonės, kurie dar nė karto nesityrė, raginami susisiekti su savo šeimos gydytoju ir užsiregistruoti greitajam antikūnų prieš hepatito C virusą tyrimui.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *