2021 metais Lietuvoje, bendradarbiaujant dirbtinio intelekto (DI) bendrovei „Oxipit“, biotechnologijų kompanijai „AstraZeneca“ ir Vilniaus Šeškinės bei Kauno miesto poliklinikoms, buvo įgyvendintas unikalus bandomasis projektas. Jo tikslas – pritaikyti dirbtinį intelektą ankstyvai plaučių vėžio diagnostikai. Apdorojus daugiau nei 50 tūkstančių rentgeno tyrimų, buvo aptikti papildomi 82 subtilūs židininiai pakitimai, kurie anksčiau galėjo likti nepastebėti.
Atsižvelgus į dviejose gydymo įstaigose atlikto tyrimo rezultatus, sprendimo taikymas šalies mastu galėtų padėti plaučių vėžio gydymą anksčiau pradėti iki 20 proc. kasmet šią diagnozę išgirstančių pacientų. Tai reiškia ne tik lengvesnį gydymą, bet ir gerokai ilgesnę bei kokybiškesnę gyvenimo trukmę sergantiesiems.
„ChestEye Quality“ – radiologo asistentas su „antromis akimis“
„Sergant ankstyvų stadijų plaučių vėžiu rentgeno nuotraukose matomi nedideli, subtilūs, plika akimi sunkiai matomi dariniai. Ankstyvą ligos diagnostiką apsunkina tai, kad dažnai nebūna kitų susijusių simptomų. Ankstyvoje stadijoje šie dariniai pastebimi atsitiktinai – kai pacientai atvyksta atlikti bendros sveikatos patikros ar skundžiasi dėl kitų ligų. Dėl savo subtilumo šie dariniai gali būti ir nepastebėti“, – teigė dirbtinio intelekto bendrovės „Oxipit“ vyriausiasis gydytojas Naglis Ramanauskas.
Tyrime Lietuvos poliklinikose naudotas dirbtinio intelekto įrankis „ChestEye Quality“ yra specialiai sukurtas aptikti net smulkiausius radiologinius darinius. Jis veikia kaip vertingas radiologo asistentas: tarsi „antromis akimis“ peržvelgia krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką ir jos aprašą, kurį pateikė radiologas. Jei radiologo apraše nepaminėta patologija, kurią pastebėjo dirbtinis intelektas, pastarasis paryškina įtartiną vietą rentgeno nuotraukoje ir išsiunčia pranešimą radiologui, kad jis šį tyrimą peržiūrėtų dar sykį.
N. Ramanausko teigimu, „ChestEye Quality“ sujungia geriausias dirbtinio ir žmogiškojo intelekto savybes: dirbtinis intelektas geba akimirksniu apdoroti tūkstančius nuotraukų ir pastebėti net smulkiausias detales; žmogiškasis – kritiškai įvertinti radinius ir remtis profesine klinikine praktika.
DI keičia plaučių vėžio gydymo perspektyvas
„Dirbtinis intelektas tapo vertinga diagnostinės medicinos dalimi. Jo taikymas šalies mastu padėtų iki 20 proc. plaučių vėžio atvejų diagnozuoti anksčiau, taip palengvinant pacientų gydymą ir nuo 3 iki 14 metų prailginant jų gyvenimo trukmę“, – pabrėžė N. Ramanauskas.
Bandomasis projektas, apėmęs Šeškinės ir Kauno miesto poliklinikas, aptarnaujančias per 260 000 pacientų per metus, jau parodė išskirtinius rezultatus. Medikai teigiamai vertina šią inovaciją.
„Klinikinėje praktikoje siekiame pritaikyti naujausius technologijų sprendimus. Dirbtinis intelektas puikiai pastebi granulomas, subtilius židininius pakitimus ir mažas infiltracijas. Projektas padėjo realiomis sąlygomis įsitikinti, kad dirbtinio intelekto naudojimas reikšmingai padėtų radiologams identifikuoti daugiau subtilių pakitimų“, – teigė Kauno miesto poliklinikos radiologijos centro vadovas Tomas Budrys.
Šeškinės poliklinikos gydytoja Rasa Tamašauskienė taip pat atsiliepė apie „Oxipit“ programinę įrangą: „Kolegos džiaugiasi, kad sprendimas padeda kelių mygtukų paspaudimu sužinoti papildomą diagnostinę nuomonę. Tai teikia dvigubą naudą tiek gydytojui, tiek pacientui.“
„Lung Ambition Alliance“ ir ateities vizija
Projektas įgyvendintas kartu su biotechnologijų bendrove „AstraZeneca“, kuri yra viena asociacijos „Lung Ambition Alliance“ steigėjų. Ši aljansas siekia sumažinti nuo plaučių vėžio mirštančių pacientų skaičių visame pasaulyje.
„Pandemija apsunkina prevencinių vėžio programų įgyvendinimą, vėžinių ligų diagnostiką ir gydymo prieinamumą. Kartu su „Lung Ambition Alliance“ partneriais visame pasaulyje siekiame, kad ir šiuo metu pacientai galėtų gauti pažangias diagnostikos ir gydymo paslaugas. Medicinos diagnostikos įrankių tobulinimas, įskaitant ir dirbtinio intelekto bei kitų pažangių metodų taikymą, yra pirmasis žingsnis siekiant diagnozuoti plaučių vėžį ankstyviausios stadijos, šitaip užkertant kelią tolesnei ligos plėtrai“, – teigė „AstraZeneca“ vadovė Baltijos šalims Daniela Pavlič.
„Oxipit“ kuria dirbtinio intelekto įrankius radiologijai. Jų komanda, sudaryta iš pirmaujančių pasaulyje duomenų mokslininkų ir gydytojų, siekia pritaikyti naujausius dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi laimėjimus geresniam pacientų gydymui kasdienėje klinikinėje praktikoje.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.