Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai nesukelia jokių juntamų simptomų, tačiau ilgainiui gali pažeisti kraujagysles ir padidinti infarkto bei insulto tikimybę. Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių aukštą cholesterolį lemia genetika, todėl svarbu ne tik keisti įpročius, bet ir reguliariai tikrintis.
Cholesterolis organizmui reikalingas, tačiau jo perteklius žalingas
Nedidelis cholesterolio kiekis yra būtinas normaliai ląstelių veiklai. Kaip aiškina prof. P. Šerpytis, ši medžiaga gaminama kepenyse, o kraujas ją išnešioja po visą organizmą. Ląstelės cholesterolį pasisavina, tačiau jo perteklius gali būti kaupiamas.
„Ši medžiaga gaminama kepenyse ir kraujo paskirstoma po visą organizmą. Tuomet ląstelės jį pasiima, tačiau perteklių kaupia. Jei toks perviršis nebegrąžinamas į kepenis ir nebesuskaidomas, cholesterolis gausiai susikoncentruoja kraujyje“, – sako kardiologas.
Padidėjusiam cholesterolio kiekiui įtakos gali turėti paveldimumas. Dėl to ypač svarbu išsitirti tiems, kurių šeimoje buvo miokardo infarkto, insulto ar staigios mirties atvejų.
„Aukštas cholesterolis gali būti paveldimas, todėl reikėtų dažniau tikrinti jo kiekį kraujyje, ypač jei šeimoje buvo miokardo infarkto, insulto, staigios mirties atvejų. Lietuvoje nuo 2006-ųjų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, tad reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreiptų atlikti kraujo tyrimų, nustatytų bendrą cholesterolio kiekį ir, jei šis yra padidėjęs, ištirtų dar detaliau“, – pabrėžia prof. P. Šerpytis.
Ši prevencinė programa ypač aktuali 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Vis dėlto širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių amžius, pasak profesoriaus, jaunėja.
„Pastebime, kad patiriant daugiau streso, rečiau judant, visur skubant, sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja“, – teigia jis.
Kasdieniai įpročiai taip pat lemia cholesterolio kiekį
Nors aukštas cholesterolis gali būti paveldimas, jo padidėjimą dažnai skatina ir gyvenimo būdas.
Profesorius rekomenduoja atidžiai vertinti mitybą, būti fiziškai aktyviems ir rūpintis savo sveikata net tuomet, kai sutrikimą lemia genai.
„Aukštą cholesterolį dažniausiai nulemia nutukimas, per didelis suvalgomo riebaus maisto kiekis, judėjimo stoka, rūkymas, alkoholio vartojimas. Todėl privalome stebėti, kuo maitinamės, kokiais kiekiais, kiek suvartojame kalorijų“, – sako specialistas.
Jo vadinama „auksinė taisyklė“ – mažinti sočiųjų bei augalinės kilmės riebalų kiekį. Kardiologas pataria:
- vengti kiaulienos ir raudonos mėsos;
- rinktis baltąją mėsą;
- atsisakyti miltinių patiekalų ir cukraus;
- valgyti daugiau daržovių ir žuvies.
Diabetas ir kraujospūdis didina širdies ligų riziką
Dar vienas svarbus veiksnys, susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, yra cukrinis diabetas. Profesorius pabrėžia, kad pavojingi gali būti tiek I, tiek II tipo diabetas. II tipo ligos atsiradimą neretai lemia netinkama mityba ir nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Pastebime, kad 20–25 proc. sergančiųjų širdies ligomis diagnozuotas ir II tipo diabetas. Ši liga taip pat skatina aterosklerozę, padidėjusį arterinį kraujospūdį. Tačiau, jei pastarąjį susireguliuotume dar būdami jauni, infarkto riziką sumažintume šešis, o insulto – net dešimt kartų. Be to, užkirstume kelią ir širdies, inkstų funkcijos nepakankamumui. Taip pat padidėjusiam cholesteroliui“, – pabrėžia kardiologas.
Kai vien mitybos pakeitimų nepakanka
Genetiškai nulemtu aukštu cholesteroliu sergantiems žmonėms sveikos gyvensenos pokyčių gali neužtekti. Tokiais atvejais, anot prof. P. Šerpyčio, reikalingas medikamentinis gydymas, o viena iš veiksmingų priemonių yra statinai.
„Nesvarbu, aukštas cholesterolis yra nulemtas genų ar ne. Jei gydytojas paskiria šiuos vaistus, medikamentai vartojami visą gyvenimą. Be jų sutvarkyti organizmo funkcijų būtų neįmanoma. Tinkama mityba norimą rezultatą leidžia pasiekti tik iš dalies, tačiau užkirsti kelią širdies ligoms ir tikėtinoms komplikacijoms galima tik su statinais“, – tikina sveikatos ekspertas.
Reguliarūs tyrimai padeda riziką pastebėti anksčiau
Padidėjęs cholesterolis gali lydėti žmogų visą gyvenimą, tačiau reguliari priežiūra ir gydymas leidžia mažinti su juo susijusią riziką. Profesorius ragina cholesterolio kiekį stebėti nuolat, dalyvauti prevencinėje programoje ir periodiškai konsultuotis su gydytojais.
„Cholesterolio kiekį kraujyje sekti būtina nuolatos. Ne tik dalyvauti minėtoje prevencinėje programoje, bet ir periodiškai konsultuotis su gydytojais, specialistais. Ypač svarbu reguliarius tyrimus pradėti kuo anksčiau, jau sulaukus 40 metų“, – sako P. Šerpytis.
Jis taip pat rekomenduoja išsiaiškinti, ar tokio sutrikimo neturi artimieji, nes taip galima nustatyti genetiškai paveldimą aukštą cholesterolį.
„Tačiau vertėtų tirtis ne tik patiems, bet ir išsiaiškinti, ar šio sutrikimo neturi artimieji. Taip bus sužinoma apie genetiškai paveldimą aukštą cholesterolį“, – priduria gydytojas.
Nauji gydymo būdai ir asmeninė atsakomybė
Pasak prof. P. Šerpyčio, mokslas nuolat ieško naujų būdų, kurie padėtų sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų padarinius. Šiandien pacientams taikomi medikamentai, dieta ir terapija, o kartu ieškoma sudėtingesnių gydymo metodų.
„Mokslas sparčiai vystosi, genų inžinerija progresuoja, randasi daugybė kitų metodų, kurie leidžia mums padėti besiskundžiantiems aukštu cholesteroliu. Šiandien turime patikimų medikamentinių priemonių, taikome ir dietą, terapiją, vis prieidami prie sudėtingesnių gydymo metodų“, – teigia profesorius.
Vis dėlto, jo vertinimu, svarbią dalį atsakomybės už sveikatą prisiima pats žmogus.
„Tačiau iki to laiko didžiausi mūsų pagalbininkai esame patys. Laiku pasirūpinę savimi galėsime būti ramūs dėl savo sveikatos, kurią saugoti šiandien ypač svarbu“, – reziumuoja prof. P. Šerpytis.