Pridėtinis cukrus šiuolaikinėje mityboje įvardijamas kaip viena svarbiausių nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos priežasčių. Ilgainiui didelis jo kiekis gali stipriai apkrauti kepenis ir savo pasekmėmis būti lyginamas su ilgalaikiu piktnaudžiavimu alkoholiu. Ypač daug dėmesio skiriama fruktozei, kurios gausu įvairiuose kasdieniuose produktuose.
Fruktozės poveikis kepenims
Kitaip nei gliukozę, kurią energijai naudoja visos organizmo ląstelės, fruktozę daugiausia apdoroja kepenys. Kai jos patenka per daug, kepenys nebespėja viso kiekio panaudoti energijai, todėl fruktozės perteklius verčiamas riebalais. Šie pradeda kauptis kepenų ląstelėse ir gali sukelti uždegiminius procesus.
Dėl perteklinio saldumynų vartojimo kepenims tenka nuolatinė metabolinė apkrova. Ilgainiui tai gali būti siejama su ląstelių pažeidimu, randėjimu ir cirozės rizika. Tokie pokyčiai gali vystytis net ir tada, kai žmogus neturi antsvorio.
Nuo riebalų sankaupų iki randėjimo
Didelis fruktozės srautas kepenyse virsta riebalų rūgštimis, o šios kaupiasi hepatocituose. Dėl to kepenų ląstelės tarsi „nutunka“, o riebalų sankaupos gali trukdyti įprastai organo veiklai, kraujotakai ir gyvybiškai svarbių fermentų darbui.
Kepenyse susikaupę riebalai nėra pasyvūs. Jie skatina lėtinį uždegimą, vadinamą steatohepatitu, kuris gali pažeisti sveiką audinį. Organizmas mėgina taisyti šiuos pažeidimus jungiamuoju audiniu, tačiau per didelis jo kiekis sukelia fibrozę. Kepenys tampa kietesnės, prasčiau atlieka savo funkcijas ir ne taip efektyviai filtruoja kraują.
Perteklinis cukrus taip pat siejamas su viso organizmo atsparumu insulinui. Dėl to riebalų skaidymo procesai gali tapti dar sudėtingesni, o kepenų suriebėjimas – stiprėti. Perdirbtuose produktuose cukrus dažnai greitai patenka į kraują, nes juose trūksta skaidulų, kurios galėtų sulėtinti šį procesą.
Kaip sumažinti riziką?
Norint sumažinti kepenims tenkančią apkrovą, rekomenduojama sąmoningai riboti pridėtinio cukraus kiekį – iki 25–50 gramų per dieną. Ypatingą dėmesį verta skirti saldiems gėrimams, gazuotiems gėrimams ir sultims.
Skystas cukrus į kraują patenka greitai, todėl kepenys gali patirti didesnę metabolinę apkrovą nei valgant kietą maistą. Atsisakius perteklinio saldumo ir fruktozės sirupo, sudaromos palankesnės sąlygos kepenims atsistatyti, nes šis organas pasižymi dideliu regeneracijos gebėjimu.
Kepenų pažeidimai ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl svarbūs kasdieniai mitybos pasirinkimai. Mažesnis pridėtinio cukraus kiekis padeda rūpintis ne tik kūno svoriu, bet ir kepenų būkle.