Miego trukmė gali būti susijusi su lėtinių ligų rizika vyresniame amžiuje. 25 metus trukęs tyrimas parodė, kad 50 metų ir vyresniems žmonėms sveikatai nepalankus gali būti tiek per trumpas, tiek pernelyg ilgas nakties poilsis.
Trumpas miegas siejamas su didesne ligų rizika
Tyrime dalyvavo beveik 8 tūkst. Didžiosios Britanijos gyventojų. Mokslininkai vertino, kokia tikimybė, kad žmogui išsivystys bent dvi iš 13 lėtinių sveikatos būklių. Tarp jų buvo depresija, kepenų ir širdies ligos, insultas, diabetas, onkologiniai susirgimai bei Parkinsono liga.
Duomenys parodė, kad sveikiems 50-mečiams, kurie miegojo penkias valandas per parą ar dar trumpiau, kelių lėtinių ligų diagnozės buvo nustatomos 30 procentų dažniau nei tiems, kurie miegojo septynias valandas.
Su amžiumi šis skirtumas dar labiau didėjo. Šešiasdešimtmečių, miegančių penkias valandas ar mažiau, rizika buvo 32 procentais didesnė, o septyniasdešimtmečių – 40 procentų didesnė, palyginti su septynias valandas miegančiais žmonėmis.
Rekomenduojama miego trukmė – nuo 7 iki 8 valandų
Londono universiteto koledžo (UCL) tyrėjai, savo išvadas paskelbę žurnale „Plos Medicine“, rekomenduoja kiekvieną naktį miegoti nuo septynių iki aštuonių valandų. Tyrimo duomenimis, tokia trukmė yra palankiausia siekiant sumažinti lėtinių ligų riziką vyresniame amžiuje.
Pagrindinė tyrimo autorė Dr. Severine Sabia iš UCL epidemiologijos ir sveikatos instituto atkreipė dėmesį, kad ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse lėtinių ligų daugėja. Daugiau nei pusė vyresnio amžiaus žmonių serga bent dviem lėtinėmis ligomis.
„Tai yra didelis iššūkis visuomenės sveikatos struktūroms, nes lėtinių ligų gausa yra tiesiogiai susijusi su dažnu sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu, hospitalizacijomis, įvairių negalių išsivystymu“, – pabrėžė S. Sabia.
Ji taip pat pažymėjo: „Žmonėms senstant keičiasi jų miego įpročiai ir miego struktūra. Tačiau rekomenduojama miegoti nuo septynių iki aštuonių valandų per parą, nes per ilga arba per trumpa miego trukmė siejama su lėtinių ligų atsiradimu.“
Miego kokybė taip pat svarbi
Tyrimo dalyviai miego trukmę nurodė patys.
Maždaug septyni procentai teigė miegantys penkias valandas, trečdalis – šešias, beveik pusė – septynias, o arti 15 procentų – aštuonias ar daugiau valandų.
Vis dėlto, pasak S. Sabios, svarbu vertinti ne vien valandų skaičių, bet ir miego kokybę. Prie geresnio poilsio gali prisidėti tinkama miego higiena:
- tylus ir tamsus miegamasis;
- tinkama oro temperatūra kambaryje;
- elektroninių prietaisų vengimas prieš miegą;
- sotesnių valgių ribojimas;
- fizinis aktyvumas ir pakankamas saulės šviesos kiekis dieną.
Nepalankus gali būti ir pernelyg ilgas miegas
Tyrimo rezultatai rodo, kad sveikatai svarbu išvengti ne tik miego trūkumo. Žmonės, kurie miegojo ilgiau nei devynias valandas, ypač sulaukę 60 ar 70 metų, keliomis lėtinėmis ligomis sirgo dažniau nei tie, kurie miegojo septynias valandas.
Todėl tyrėjai pabrėžia miego „aukso vidurio“ reikšmę: siekiant mažesnės lėtinių ligų rizikos, vyresniame amžiuje rekomenduojama orientuotis į 7–8 valandų nakties poilsį.