Nugaros skausmas: kada būtina kreiptis į gydytoją ir kokių klaidų vengti

Nugaros skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo tarpslankstelinių diskų pokyčių ar išvaržų iki raumenų patempimo, netaisyklingos laikysenos ir ilgo sėdėjimo. Negalavimą taip pat gali sustiprinti šiuolaikinis gyvenimo būdas: mažas fizinis aktyvumas, dažnas keliavimas automobiliu, stresas ir nuolatinė nervinė įtampa.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorė Rūta Mameniškienė atkreipia dėmesį, kad dėl nugaros skausmo kai kuriems pacientams prireikia ne tik gydytojo, bet ir psichoterapeuto pagalbos. Žmonės neretai delsia kreiptis į medikus, kol būklė tampa kritinė.

Skausmą gali sukelti ne viena liga

Nugaros skausmas siejamas su mechaniniais stuburo pakitimais, tarp jų – neurodegeneraciniais procesais, stuburo lūžiais, stuburo kanalo susiaurėjimu, įgimtomis ligomis ir spondilioze. Jį taip pat gali sukelti uždegimas, osteoporozė ar kitos lėtinės ligos, ypač tuomet, kai skauda apatinę nugaros dalį.

Dažniausiai skausmą lemia degeneraciniai stuburo pokyčiai arba tarpslankstelinių diskų išvaržos. Viena iš būklių, liaudyje vadinama radikulitu, atsiranda dėl nervo šaknelės užspaudimo ar dirginimo. Tuomet gali skaudėti koją, ji gali tirpti ar deginti. Jei kartu pasireiškia nejautra ir raumens ar galūnės silpnumas, diagnozuojama radikulopatija.

Retai, tačiau pavojingai būklei – arklio uodegos sindromui – būdingi nugaros skausmai ir dubens organų funkcijų sutrikimai. Vis dėlto pati stuburo išvarža ne visada reiškia skausmą: maždaug 30 procentų išvaržų nesukelia nei skausmo, nei kitų simptomų. Skausmas yra subjektyvus pojūtis, todėl jis nebūtinai tiesiogiai rodo stuburo pažeidimą.

Senstant nugaros skausmas pasireiškia dažniau. Moterys dėl jo skundžiasi dažniau nei vyrai, tačiau nėra aišku, ar tai lemia didesnį jautrumą negalavimams, ar dažnesnį paties skausmo pasireiškimą.

Kada reikalingi tyrimai?

Vertindamas pacientą gydytojas turi nustatyti, ar skausmas nėra sisteminės ligos požymis, ar nėra aplinkybių, galinčių jį sustiprinti, ir ar nepasireiškė neurologinių simptomų.

Rekomenduojame

Plaukai staiga pradėjo slinkti kuokštais? Sužinokite, kodėl tai gali būti ne tik ruduo

Auksas ant lėkštės: kodėl nesmulkinti grūdai gelbsti širdį ir mažina svorį

Endokrinologė perspėja: jei pastebėjote šį kūno pokytį, laikas skubiai pasitikrinti skydliaukę

Radiologiniai tyrimai, tokie kaip rentgenas ar magnetinio rezonanso tomografija, gali būti skiriami, kai įtariami piktybiniai procesai, neaiškiai krinta svoris, karščiuojama, naktį skauda stipriau nei dieną arba gydymas vaistais nepadeda. Tyrimai taip pat būtini, jei praėjus 3–6 savaitėms nuo gydymo pradžios būklė nepagerėja arba skausmas prasidėjo po traumos.

Gydymas neapsiriboja vaistais

Ūminiam nugaros skausmui malšinti gali būti taikomos ne tik gydytojo paskirtos gydymo priemonės, bet ir šiluma ar laikinas judesių apribojimas. Vaistus svarbu vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, ir nenutraukti jų vien todėl, kad savijauta pagerėjo.

Į neurologą rekomenduojama kreiptis, jei skausmas trunka ilgiau nei tris savaites. Per šį laiką bent pusei pacientų skausmas sumažėja savaime, tačiau užsitęsę simptomai reikalauja papildomo įvertinimo.

Dažnai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Mokslinių apžvalgų duomenimis, per savaitę jie užtikrina didesnį simptominį pagerėjimą nei placebas. Tačiau šie preparatai gali neigiamai veikti virškinimo sistemą, kraujagysles ir širdį, taip pat didinti kardiovaskulinę riziką.

„Uždegimas, osteoporozė ir kitos lėtinės ligos gali išprovokuoti skausmą nugaros apačioje“, – teigia profesorė R. Mameniškienė.

Opiodai ir tramadolis taip pat vartojami skausmui malšinti, tačiau dėl jų šalutinio poveikio ir priklausomybės rizikos kyla daug susirūpinimo. Opioidai gali sukelti pykinimą, vidurių užkietėjimą, o jautresniems žmonėms – kvėpavimo slopinimą. Tramadolis laikomas mažesnę priklausomybės riziką turinčiu preparatu, tačiau jis gali sukelti serotonino sindromą. Šiai pavojingai būklei būdingi pykinimas, vėmimas, traukuliai, tachikardija ir kiti simptomai.

Gulėjimas lovoje gali nepadėti

Viena dažniausių klaidų gydant ūminį nugaros skausmą – vaistų vartojimas tik tuomet, kai skausmas tampa nepakeliamas. Pasak profesorės, juos reikėtų vartoti reguliariai ir pagal gydytojo nurodymus. Tai padeda užkirsti kelią skausmo lėtėjimui ir sumažinti nepageidaujamo poveikio riziką.

Kita klaida – per ilgas gulėjimas lovoje. Tyrimai rodo, kad toks elgesys nepadeda greičiau pasveikti, o atsargus judėjimas turėtų būti pradedamas kuo anksčiau. Vis dėlto maždaug trečdalis stiprų skausmą patiriančių pacientų į gydytoją nesikreipia ir bando problemą spręsti vien nemedikamentinėmis priemonėmis, o tai gali turėti liūdnų pasekmių.

Stresas gali sustiprinti skausmą

Psichologinė būsena taip pat turi reikšmės nugaros skausmui. Patirdamas stresą žmogus nevalingai įtempia pečių ir juosmens raumenis. Dėl to gali sustiprėti skausmas, o jis savo ruožtu dar labiau didina raumenų įtampą – susidaro ydingas ratas.

Rekomendacija apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą neretai klaidingai suprantama kaip užuomina apie psichikos ligą. Tačiau psichosocialiniai veiksniai, įskaitant nepasitikėjimą gydytoju ar gydymu ir pernelyg ilgą fizinio aktyvumo ribojimą, gali ūminį skausmą paversti lėtiniu.

Kas padeda saugoti nugarą?

• Būkite fiziškai aktyvūs: laisvalaikiu mankštinkitės, vaikščiokite, važinėkite dviračiu, plaukiokite ar bėgiokite.

• Kontroliuokite kūno svorį: antsvoris didina mechaninę apkrovą stuburui, todėl verta peržiūrėti savo mitybą.

• Stiprinkite raumenis: mankštinkite pilvo ir juosmens raumenis, taip pat stiprinkite pečių juostą ir klubų sąnarius.

• Dažnai keiskite kūno padėtį: dirbdami neilgai būkite vienoje pozoje, kalbėdami telefonu atsistokite, o vietoje lifto rinkitės laiptus.

• Mažinkite stresą: skirkite laiko atsipalaidavimui, meditacijai, kvėpavimo ar jogos pratimams.

• Rūpinkitės miegu: miegokite bent septynias valandas, kad organizmas galėtų atgauti jėgas.