Galvos svaigimas ne visuomet reiškia sunkią ligą. Internete perskaitę apie įvairius simptomus žmonės gali išsigąsti smegenų auglio ar insulto, nors tokie atvejai yra itin reti. Vis dėlto pats svaigulys gali tapti prastos savijautos priežastimi: ilgainiui gali atsirasti depresija, jėgų stoka ir sumažėti darbingumas.
Kai galva svaigsta, bet tyrimai ligos neparodo
Dėl svaigimo kreipęsi į šeimos gydytoją pacientai dažnai siunčiami pas specialistus. Jiems atliekami kraujo, kaklo kraujagyslių ir galvos srities tyrimai, tačiau jų rezultatai būna geri. Kai kurie žmonės išbando reabilitaciją, kineziterapiją, akupunktūrą ar dėles, vartoja kraujotaką gerinančius receptinius ir nereceptinius preparatus. Tačiau po įvairių konsultacijų išgirsta tą patį: „jums nieko nėra“.
Galvos svaigimas tuo metu niekur nedingsta. Neaiškios kilmės svaigulys sudaro apie 10 proc. visų atvejų, tad kas dešimtam žmogui ir gydytojui nepavyksta iš karto nustatyti jo priežasties. Kartais tai būna vienkartinis, trumpas epizodas, tačiau kyla klausimas, kaip elgtis tada, kai galva svaigsta kasdien ir taip tęsiasi kelerius metus.
„Jei jums būdingi 3 pagrindiniai toliau aprašomi kriterijai, arba jaučiate, kad jums gali būti „kažkas panašaus“ – šviesa tunelio gale yra“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva.
Trys požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Nuolatinį, neaiškios kilmės svaigimą gali rodyti keli būdingi požymiai:
- Svaigulys, nestabilumas, bangavimo ar „nešiojimo“ pojūtis juntamas kasdien arba beveik kasdien bent 3 mėnesius. Simptomų stiprumas gali svyruoti, tačiau jie išlieka visą dieną: rytais savijauta dažniausiai būna geresnė, o vakare pablogėja.
- Svaigimo niekas konkrečiai nesukelia, tačiau jis juntamas sėdint, stovint ir einant. Savijauta gali suprastėti važiuojant automobiliu, autobusu ar traukiniu, esant šalia judančių objektų arba į juos žiūrint, parduotuvėje ar žvelgiant į margą aplinką.
- Gyvenime yra buvę stiprų galvos svaigimą galinčių sukelti būklių, pavyzdžiui, vestibulinis neuronitas, gerybinis pozicinis svaigimas, didelis stresas, kiti vestibuliniai ar neurologiniai susirgimai. Toks sutrikimas dažniau pasireiškia jautresniems, dirglesniems žmonėms, linkusiems į nerimą, panikos atakas ar depresiją.
Šie požymiai būdingi funkciniam, tačiau ne psichiatriniam ir ne organiniam, sutrikimui, vadinamam PPPD – persistuojančiam posturaliniam percepciniam svaigimui. Tai sudėtingas, iki galo neištirtas galvos smegenų erdvės suvokimo funkcijos susilpnėjimas. Paprasčiau tariant, gali būti „išsiderinusi“ nervų sistemos veikla.
PPPD nustatyti nėra specialaus testo ar tyrimo. Gydytojas vertina paciento pasakojimą ir pirmiausia atmeta kitas galimas svaigimo priežastis. Dėl to diagnozė ne visada nustatoma greitai.
Kaip atpažįstamas ir gydomas PPPD
Ilgą laiką šis sutrikimas likdavo neatpažintas tarp kitų ligų. Tik neseniai otoneurologų kongrese buvo vieningai sutarta dėl PPPD diagnostikos ir gydymo. Anksčiau jis vadintas subjektyviu svaigimu, fobiniu vertigo, judėjimo erdvėje diskomfortu ar vizualiniu vertigo. Šie terminai vyresnės kartos gydytojams yra žinomi, tačiau pacientai dėl tokių simptomų neretai būdavo siunčiami psichiatrams.
„Diagnozuoti PPPD padeda kruopštus nusiskundimų surinkimas, kitų ligų atmetimas, ištiriant vestibulinę žmogaus funkciją, koordinaciją, pusiausvyrą. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, trukmės, kitų ligų. Sėkmingai taikoma vestibulinė kineziterapija, elgesio terapija, gali būti paskiriami vaistai“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja otoneurologė Marija Lebedeva.
Pasak gydytojos M. Lebedevos, gydymo rezultatai būna geri: gyvenimo kokybė ir kasdienis komfortas gali reikšmingai pagerėti. Žmonės, atpažinę PPPD būdingus simptomus, raginami apie juos papasakoti artimiesiems ir pažįstamiems – galbūt tai padės kitam žmogui rasti tinkamą pagalbą.
Dėl otoneurologo konsultacijos galima kreiptis į Respublikinę Klaipėdos ligoninę.