Pilvo skausmai ir spazmai, pūtimas ar sutrikęs tuštinimasis vargina daugybę suaugusiųjų. Natūropatinės medicinos gydytojas amerikietis Joshas Axe’as teigia, kad dalį virškinimo problemų gali lemti sutrikusi fermentų, reikalingų maistui suskaidyti, pusiausvyra.
Apie virškinimo fermentų reikšmę bendrai organizmo būklei pradėta kalbėti palyginti neseniai. „Frazė „esi tai, ką valgai“, atskleidžia tik pusę tiesos. Būtų teisinga sakyti, „esi tai, ką suvirškini“, – savo tinklalapyje draxe.com rašo J. Axe’as.
Kaip veikia virškinimo fermentai?
Pasak natūropatinės mitybos gydytojo, pagrindinė virškinimo fermentų užduotis – paspartinti tam tikras chemines reakcijas. Jie suskaido dideles molekules į mažesnes, todėl organizmui tampa lengviau pasisavinti maistines medžiagas ir jas panaudoti gyvybinėms funkcijoms.
Virškinimo fermentai skirstomi į tris pagrindines grupes:
- proteolitiniai fermentai skaido baltymus;
- lipazė padeda skaidyti riebalus;
- amilazė apdoroja angliavandenius.
„Virškinimas – sudėtingas procesas, kuris prasideda burnoje, kramtant maistą, kai organizmas išleidžia fermentus, esančius seilėse. Didžiausią darbą atlieka skrandžio ir žarnyno skysčiai, kuriuose esantys virškinamieji fermentai suskaido riebalus, baltymus ir angliavandenius“, – aiškino mitybos specialistas.
Kada gali pasireikšti fermentų stoka?
Fermentų gali sumažėti dėl ilgalaikio streso, nevisavertės mitybos ir su amžiumi kintančios žarnyno mikrofloros. „Susidūrus su virškinimo fermentų nepakankamumu, yra būtina virškinamuosius fermentus vartoti papildomai“, – pabrėžė J. Axe’as.
Sumažėjus fermentų aktyvumui, maistinės medžiagos pasisavinamos prasčiau, o virškinimo sistemos sutrikimų požymiai gali atsirasti greičiau. Be to, tokiomis aplinkybėmis lengviau priaugti svorio. Apie galimą fermentų nepakankamumą, kaip teigiama, gali byloti:
- sunkumo jausmas pavalgius;
- dažnas pilvo pūtimas;
- vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
Su virškinimu ne visada iš karto siejami ir energijos stoka, nuovargis, atminties sutrikimai, pablukusi oda, plaukų slinkimas, galvos ar sąnarių skausmai, nemiga, nuotaikos kaita, niežulys bei lūžinėjantys nagai.
Virškinimo ligos taip pat gali paveikti fermentų veiklą
Virškinimo fermentų veikla gali sutrikti dėl skrandžio negalavimų ir įvairių virškinamojo trakto ligų. Tarp jų minimi gastritas, opaligė, kasos vėžys ar kasos nepakankamumas, pankreatitas, Crohno liga, hipochlorhidrija, sutrikusi tulžies gamyba ar tulžies pūslės pašalinimas. Įtakos gali turėti ir dirgliosios žarnos sindromas, grybeliai bei kiti veiksniai.
Fermentai svarbūs ir tuomet, kai sutrinka plonosios žarnos veikla. Šis organas išskiria fermentus, padedančius skaidyti pieno cukrų, pieno baltymą ir kitas baltymų jungtis, taip pat krakmolą bei cukrų. Todėl sutrikus plonosios žarnos funkcijai šių produktų virškinimas gali tapti sudėtingas. Tokiu atveju vien dirginančio maisto atsisakymas ne visada išsprendžia problemą.
Kokią naudą gali suteikti fermentai?
„Virškinimo fermentai gali palengvinti skrandžio, kasos, kepenų, tulžies pūslės ir plonosios žarnos darbą, nes padeda suskaidyti sunkiai virškinamus baltymus, krakmolą ir riebalus. Tai gali palengvinti ir tokius su virškinamojo trakto sutrikimais susijusius simptomus kaip pilvo pūtimas ir skausmas“, – pabrėžė natūropatinės mitybos specialistas J. Axe’as.
Virškinimo sutrikimų ar žarnyno ligų turintiems žmonėms jis rekomenduoja atkreipti dėmesį į aktyvius geriamuosius virškinimo fermentus. Kadangi baltymams, cukrui, krakmolui ir riebalams skaidyti reikia skirtingų fermentų, J. Axe’as pataria rinktis viso spektro fermentų mišinį, galintį pagerinti bendrą virškinimo sistemos būklę.
Kuo išsiskiria augalinės kilmės fermentai?
Šaltinyje nurodoma, kad augaliniai fermentai gali būti pritaikomi individualiai, nes išgaunami iš augalinių arba mikrobinių šaltinių, kuriuose esama skirtingų fermentų. Todėl, nepaisant to, kokius produktus žmogui sunkiau virškinti, bent vienas augalinių fermentų komplekso fermentas, tikėtina, gali būti naudingas.
Vienas iš augalinių fermentų privalumų – jie pradeda veikti jau skrandyje. Tai reiškia, kad virškinimas skatinamas dar prieš maistui patenkant į plonąją žarną, kur jis pasisavinamas. Jei į galbūt pažeistą plonąją žarną patenka jau geriau suvirškintas maistas, sumažėja tikimybė, kad jis sukels neigiamą reakciją, ir gali padidėti jo pasisavinimo galimybė.
Augalinės kilmės fermentai, kaip teigiama, veikia ne tik simptomus, bet ir virškinimo sutrikimų priežastį. Kokybiški preparatai išlieka aktyvūs skirtingoje temperatūroje ir rūgštinėje terpėje, o jų kokybę galima vertinti pagal skaičiais išreikštą fermentinį aktyvumą.
Vartojimas ir mitybos įpročiai
Teigiamam rezultatui pasiekti esą pakanka mažesnių augalinių fermentų dozių. Jos laikomos saugiomis ir neturėtų išbalansuoti visos virškinimo sistemos. Tokie fermentai gali būti vartojami ir žmonių, nejaučiančių nemalonių simptomų, tačiau manančių, kad dėl nesveikos mitybos, fizinio aktyvumo stokos ar streso jiems kyla rizika. Jie taip pat gali būti vartojami profilaktiškai, o šaltinyje nurodoma, kad tinka vaikams ir paaugliams.
Virškinimo fermentai geriami valgant arba iškart po valgio. Jie kompensuoja organizmo fermentų stoką ir gerina virškinimą. Svarbu parinkti tinkamą dozę: per mažas kiekis gali nepašalinti nemalonių simptomų. Ilgalaikiam, o ne tik momentiniam rezultatui pasiekti juos patariama vartoti bent 2 mėnesius. Jei diagnozuota konkreti liga, dozę, atsižvelgdamas į simptomus, svorį, mitybą ir kitus rodiklius, nustato gydytojas.
„Nepamirškite į savo mitybą papildomai įtraukti ir produktų, kuriuose gausu virškinimo fermentų. Tai – ananasai, papajos, kiviai, mangai, obuolių sidro actas, rauginti kopūstai, avokadai, taip pat fermentuoti pieno produktai ir medus. Jūsų žarnyno sveikata daug priklauso ir nuo kasdienių mitybos įpročių, tad svarbu maitintis subalansuotai, valgant nedidelėmis porcijomis 5–6 kartus per dieną“, – patarė natūropatinės mitybos gydytojas J. Axe’as.