Lietuvoje pradėtas tyrimas dėl galimos korupcinės schemos, kuri, kaip įtariama, galėjo padėti daliai karo prievolininkų išvengti privalomosios karo tarnybos. Teisėsaugos duomenimis, už piniginį atlygį kai kuriems jaunuoliams galėjo būti sudaromos palankios sąlygos gauti tarnybą atidedančius ar nuo jos atleidžiančius sprendimus.
Byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes kalbama apie sistemą, kuri galėjo paveikti vieną svarbiausių valstybės gynybos elementų – privalomosios karo tarnybos procesą.
Įtariama, kad už pinigus buvo siekiama išvengti tarnybos
Pirminiais tyrimo duomenimis, galėjo veikti tarpininkavimo schema, pagal kurią už maždaug 600 eurų atlygį kai kuriems šauktiniams buvo žadama padėti išvengti tarnybos arba gauti jiems palankias išvadas.
Teisėsauga aiškinasi, kiek asmenų galėjo būti įtraukti į šią schemą, kas organizavo galimus neteisėtus veiksmus ir kokiu mastu jie galėjo būti vykdomi. Kol kas visi įtarimai yra tiriami, o galutines išvadas pateiks tik ikiteisminis tyrimas.
Atliekami procesiniai veiksmai
Tyrimo metu buvo atliktos kratos, apklausos ir kiti procesiniai veiksmai. Pareigūnai renka dokumentus bei kitus galimus įrodymus, kurie padėtų nustatyti visas aplinkybes.
Institucijos kol kas neatskleidžia visų tyrimo detalių, motyvuodamos tuo, kad tai galėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Vis dėlto pabrėžiama, kad korupcijos atvejai krašto apsaugos sistemoje vertinami itin rimtai.
Kodėl tokie pažeidimai laikomi ypač pavojingais?
Privalomosios karo tarnybos sistema grindžiama lygiateisiškumo principu – visi karo prievolininkai turi būti vertinami pagal vienodus kriterijus. Jei paaiškėtų, kad už pinigus buvo galima paveikti sprendimus, tai reikštų ne tik galimą korupcinį nusikaltimą, bet ir visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis pažeidimą.
Ekspertai pažymi, kad karo prievolės sistemos skaidrumas yra ypač svarbus dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai Lietuva nuosekliai stiprina savo gynybos pajėgumus ir didina parengtų rezervo karių skaičių.
Nuo 2026 metų įsigaliojo atnaujinta šaukimo tvarka, pagal kurią daugiau jaunuolių kviečiami atlikti privalomąją karo tarnybą, o sistemos tikslas – užtikrinti didesnį valstybės pasirengimą gynybai.
Už korupcinius nusikaltimus gresia baudžiamoji atsakomybė
Teisininkai primena, kad baudžiamoji atsakomybė gali grėsti ne tik kyšį paėmusiam, bet ir jį davusiam ar per tarpininkus perdavusiam asmeniui. Kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į surinktus įrodymus ir konkrečias bylos aplinkybes.
Kol vyksta tyrimas, visi įtariamieji laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Tyrimas dar nėra baigtas
Pareigūnai tęsia ikiteisminį tyrimą ir aiškinasi, ar galimai neteisėti veiksmai buvo pavieniai atvejai, ar veikė platesnė schema. Tik baigus visus procesinius veiksmus paaiškės, kiek žmonių galėjo būti įtraukti ir kokie kaltinimai jiems bus pareikšti.
Šis atvejis dar kartą primena, kad valstybės institucijos siekia užtikrinti karo prievolės sistemos skaidrumą, o bet kokie bandymai neteisėtai paveikti jos sprendimus gali užtraukti rimtą baudžiamąją atsakomybę.
Ramūnas D. – Naujienos.net tinklaraščio vyr. redaktorius.