Suvalkų koridorius – maždaug 100 kilometrų ilgio sausumos ruožas tarp Lietuvos ir Lenkijos – tebėra laikomas vienu strategiškai jautriausių Europos taškų. Karo analizės institucijų, tarp jų Karo studijų instituto (ISW), duomenis įvertinę dirbtinio intelekto modeliai išskyrė galimus veiksmų scenarijus ir laiką, per kurį koridorius galėtų būti izoliuotas.
Pagrindinė analizės išvada – esant palankioms sąlygoms ir pasiekus taktinį netikėtumą, toks veiksmas galėtų būti įvykdytas per gana trumpą laiką. Vertinama ne tiek teritorijos plėtra, kiek galimybė greitai atkirsti svarbias komunikacijas tarp Baltijos šalių ir jų sąjungininkių.
Vertino pajėgų judėjimą ir ryšių sutrikimus
DI modeliuose apjungti duomenys apie Rusijos pajėgų telkimą Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje, logistikos grandines, šarvuotos technikos judėjimą bei elektroninės kovos priemones. Taip pat modeliuota, kaip koncentruotos mechanizuotos kolonos galėtų pasiekti pagrindines susisiekimo arterijas, ir vertinta, kokią įtaką operacijai turėtų ryšių sutrikimai bei siauresnių kelių pralaidumas.
Tokioje analizėje svarbūs ne tik patys keliai, bet ir tiltai bei tiekimo maršrutai. Jų blokavimas apsunkintų pajėgų aprūpinimą, o elektroninė kova galėtų paveikti ryšius ir artilerijos valdymo sistemas.
„Žaibo“ scenarijui numatoma 36–60 valandų
Vienas iš nagrinėjamų variantų – vadinamasis „žaibo“ scenarijus. Jei agresoriui pavyktų nustebinti priešininką, sutrikdyti ryšius ir susilpninti žvalgybos galimybes, fizinis Suvalkų koridoriaus blokavimas, pagal DI skaičiavimus, galėtų užtrukti apie 36–60 valandų.
Kitu atveju būtų pasitelkiamas hibridinis spaudimas. Kibernetinės atakos, energetikos tinklų trikdžiai ir dezinformacija galėtų sukelti pirminį chaosą. Tai sudarytų sąlygas pajėgoms susijungti dar neįsitraukus masyviam NATO atsakui.
Analizėje taip pat išskiriamas laikotarpis, kurį autoriai vadina kritiniu langu. Artimiausi 2–3 metai gali būti ypač pavojingi, kol Vakarų gynybos pramonė nepasieks reikiamų mobilizacijos ir gamybos pajėgumų.
Technologijos gali padėti ir puolimui, ir gynybai
Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas nėra vien puolimo planavimo priemonė.
„Technologijos yra dviašmenis kalavijas“, – teigia jie. Nuolatinis palydovinis stebėjimas, ankstyvojo perspėjimo sistemos ir gretimų duomenų analizė gali padėti sutrumpinti reagavimo laiką nuo valandų iki minučių.
Vis dėlto praktinis atsakas priklausytų ne tik nuo technologijų. NATO ir jos šalys narės turėtų stiprinti ankstyvąją žvalgybą, sparčiau dislokuoti karines atsargas, didinti kibernetinį atsparumą ir investuoti į greitai judančias pajėgas bei oro stovėjimo priemones.
Suvalkų koridorius dėl savo padėties išlieka vienu „karščiausių“ Europos taškų. Jo apsauga reikalauja ne tik pažangių technologinių sprendimų, bet ir glaudaus sąjungininkių koordinavimo.
