Serenčiai dažnai laikomi natūralia priemone, galinčia apsaugoti sodą nuo nepageidaujamų vabzdžių. Vis dėlto jų poveikis nėra universalus. Šie augalai kai kuriais atvejais gali tapti papildomu apsaugos sluoksniu, tačiau vien serenčių nepakaks visoms kenkėjų problemoms išspręsti.
Serenčių poveikis priklauso nuo kenkėjų ir sąlygų
Ryškus serenčių kvapas turi tam tikrą natūralų repelentinį poveikį, tačiau jo stiprumas priklauso nuo konkrečios kenkėjų rūšies ir sodo aplinkos. Sodininkė Nicola Carpenter teigia: „Prieš antžeminius kenkėjus, pavyzdžiui, amarus ar vabalus, serenčių kvapas nėra pakankamai stiprus, kad juos laikytų toli nuo sodo.“
Kenkėjų ekspertas Juanas Rezkas taip pat pabrėžia: „Nors serenčiai iš tiesų turi kenkėjus atbaidantį poveikį, jų nauda dažnai yra neteisingai suprantama.“ Todėl nereikėtų tikėtis, kad pasodinus šių gėlių kenkėjai visiškai išnyks.
Nedideliame plote serenčiai gali šiek tiek atbaidyti kai kuriuos kenkėjus, ypač jei sodinami lysvės pakraštyje kaip papildomas augalas. Tačiau prieš judrias ar sunkiau paveikiamas populiacijas, pavyzdžiui, vikšrus ir tam tikrus vabalus, jų poveikis platesniu mastu dažniausiai būna menkas. Rezultatui įtakos taip pat turi augalų tankumas, žydėjimo etapas ir aplinkos sąlygos.
Kaip serenčius įtraukti į kenkėjų kontrolę?
Serenčiai gali būti naudingi tada, kai naudojami kartu su kitomis apsaugos priemonėmis. Sodininkai rekomenduoja juos sodinti pakankamai tankiai, bet ne taip, kad augalai tarpusavyje konkuruotų dėl maisto medžiagų. Jie taip pat gali būti įtraukiami į partnerinių augalų derinius.
Siekiant didesnio efekto, verta taikyti ir papildomus apsaugos būdus:
- naudoti gaudyklines juostas;
- pasitelkti biologinę kontrolę;
- stebėti sodinukų būklę;
- šalinti nereikalingas augalų liekanas;
- taikyti pasėlių rotaciją.
Serenčiai ypač išsiskiria galimybe slopinti kai kuriuos šaknų kenkėjus, tarp jų – tam tikrus šaknų nematodus.
Tam tikros Tagetes veislės gali būti sodinamos kaip tarpiniai arba dengiamieji augalai. Vis dėlto ir šiuo atveju rezultatas priklauso nuo pasirinktos veislės, sodinimo laiko ir kitų sąlygų.
Tinkamiausias laikas ir vieta serenčiams
Serenčius geriausia sodinti pavasarį, kai nebelieka šalnų, o dirva pakankamai įšyla. Sodinti galima ir iki vasaros vidurio. Daigai paprastai leidžia augalams greičiau įsitvirtinti ir suteikia jiems tvirtesnį startą nei tiesioginė sėja.
Šios gėlės geriausiai auga saulėtoje vietoje, gerai drenuotoje dirvoje ir esant pakankamai šilumos. Jos geriau pakelia sausrą nei pavėsį, o nepakankamai apšviestoje vietoje prasčiau žydi ir padidėja miltligės rizika. Serenčius galima auginti įprastose bei pakeltose lysvėse, taip pat vazonuose.
Taigi serenčiai gali būti gražus ir naudingas sodo elementas, tačiau jų nereikėtų laikyti vienintele apsaugos nuo kenkėjų priemone. Didesnę naudą suteiks integruotas požiūris, apimantis partnerinį augalų auginimą, biologinius metodus ir tinkamą priežiūrą.