Senstančios Europos visuomenės verčia iš naujo svarstyti pensijų sistemų ateitį. Vienas iš aptariamų scenarijų – pensinio amžiaus didinimas nuo 67 iki 70 metų, o vėliau jo susiejimas su vidutinės gyvenimo trukmės pokyčiais.
Šio modelio šalininkai argumentuoja, kad žmonės gyvena ilgiau, tačiau kartu mažėja darbingo amžiaus gyventojų. Dėl to ateityje gali būti vis sunkiau užtikrinti pensijų sistemų finansinį stabilumą.
Senėjanti visuomenė verčia ieškoti sprendimų
Daugelyje išsivysčiusių valstybių pensininkų dalis didėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja. Tai reiškia, kad vis mažesniam darbuotojų skaičiui tenka finansuoti vis didesnės dalies gyventojų pensijas.
Viena iš siūlomų išeičių – pensinio amžiaus susiejimas su vidutine gyvenimo trukme. Jei gyvenimo trukmė ilgėtų, atitinkamai galėtų būti pratęsiamas ir darbinis laikotarpis. Kai kuriose Europos valstybėse toks principas jau taikomas arba yra planuojamas.
Amžius būtų didinamas etapais
Pagal svarstomus scenarijus pensinis amžius nebūtų pakeistas per vieną dieną. Pereinamasis laikotarpis truktų ne vienus metus, kad žmonės galėtų pasiruošti naujoms sąlygoms.
Pirmiausia riba galėtų būti pakelta iki 68 metų, vėliau – iki 69 metų, o galiausiai pasiektų 70 metų. Tolesni sprendimai priklausytų nuo to, kaip keistųsi gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė.
Lietuvoje pokyčių kol kas neplanuojama
Lietuvoje nuo 2026 metų vyrams ir moterims taikomas vienodas 65 metų senatvės pensijos amžius. Šiuo sprendimu užbaigta daugiau nei prieš dešimtmetį pradėta laipsniška pensijų sistemos reforma.
Oficialių sprendimų toliau didinti pensinį amžių Lietuvoje šiuo metu nėra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nurodžiusi, kad toks klausimas nesvarstomas. Vis dėlto ekonomistai neatmeta, kad prie jo ateityje gali būti grįžta dėl demografinių pokyčių ir didėjančių pensijų sistemos išlaidų.
Siūlymas vertinamas nevienareikšmiškai
Pensinio amžiaus ilginimo šalininkai mano, kad toks žingsnis leistų išlaikyti stabilesnę sistemą ir sumažintų finansinį spaudimą dirbantiesiems. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių šiandien išlieka darbingi ilgiau nei ankstesnėse kartose.
Tačiau kritikai pabrėžia, kad galimybės dirbti vyresniame amžiuje nėra vienodos. Fiziškai sunkų darbą dirbantys žmonės su sveikatos sunkumais gali susidurti gerokai anksčiau, todėl vienodas pensinio amžiaus didinimas visiems nebūtinai būtų teisingas.
Vien amžiaus ribos pakeitimo nepakaktų
Dalis Europos šalių jau yra nusprendusios pensinį amžių ilginti palaipsniui arba susieti jį su gyvenimo trukme. Taip siekiama, kad pensijų sistemos išliktų finansiškai tvarios visuomenei senstant.
Ekonomistai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas visų problemų neišspręstų. Taip pat svarbu skatinti vyresnių žmonių užimtumą, rūpintis jų sveikata, gerinti darbo sąlygas ir sudaryti galimybę ilgiau dirbti tiems, kurie to nori bei gali.
Visuomenei senstant diskusijos dėl pensinio amžiaus greičiausiai taps dar intensyvesnės. Sprendimams įtakos turės ne tik ekonominė padėtis, bet ir gyvenimo trukmės bei darbo rinkos pokyčiai.
