Daugelyje Europos valstybių vis aktyviau diskutuojama apie tolesnį pensinio amžiaus didinimą. Vienas dažniausiai aptariamų siūlymų – palaipsniui ilginti pensinį amžių nuo 67 iki 70 metų, o ateityje jį automatiškai susieti su ilgėjančia vidutine gyvenimo trukme.
Tokio sprendimo šalininkai teigia, kad visuomenė sensta, žmonės gyvena ilgiau, todėl dabartinės pensijų sistemos ilgainiui susidurs su vis didesniais finansiniais iššūkiais.
Kodėl siūloma dirbti ilgiau?
Ekspertai pabrėžia, kad daugelyje išsivysčiusių valstybių sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o pensininkų dalis nuolat didėja. Dėl to vis mažesniam dirbančiųjų skaičiui tenka išlaikyti vis daugiau pensijas gaunančių žmonių.
Viena iš siūlomų išeičių – pensinį amžių susieti su vidutine gyvenimo trukme. Jei žmonės gyventų ilgiau, ilgėtų ir jų darbinis laikotarpis. Toks modelis jau taikomas arba planuojamas kai kuriose Europos šalyse.
Pokyčiai nebūtų įgyvendinti iš karto
Siūloma, kad pensinis amžius nebūtų padidintas vienu metu. Pokyčiai vyktų palaipsniui, per daugelį metų, kad gyventojai galėtų prisitaikyti prie naujų taisyklių.
Pagal svarstomus modelius, pirmiausia pensinis amžius būtų didinamas iki 68 metų, vėliau – iki 69, o galiausiai pasiektų 70 metų ribą. Tolesni sprendimai priklausytų nuo to, kaip ateityje keistųsi gyvenimo trukmė.
Kokia situacija Lietuvoje?
Lietuvoje nuo 2026 metų tiek vyrams, tiek moterims nustatytas vienodas – 65 metų – senatvės pensijos amžius. Tai užbaigė dar prieš daugiau nei dešimtmetį pradėtą laipsnišką pensijų sistemos reformą.
Kol kas oficialių sprendimų dėl tolesnio pensinio amžiaus didinimo Lietuvoje nėra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nurodžiusi, kad toks klausimas šiuo metu nėra svarstomas, nors ekonomistai pripažįsta, jog ateityje diskusijos gali atsinaujinti dėl demografinių pokyčių ir augančių pensijų sistemos išlaidų.
Nuomonės išsiskiria
Pensinio amžiaus ilginimo šalininkai teigia, kad tai padėtų išlaikyti stabilesnę pensijų sistemą ir sumažintų finansinę naštą dirbantiesiems.
Jie pabrėžia, kad šiandien daugelis žmonių ilgiau išlieka darbingi nei prieš kelis dešimtmečius.
Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, jog ne visi darbuotojai turi vienodas galimybes dirbti vyresniame amžiuje. Fiziškai sunkų darbą dirbantys žmonės dažnai susiduria su sveikatos problemomis gerokai anksčiau nei sulaukia pensinio amžiaus, todėl vienodas amžiaus didinimas visiems gali būti neteisingas.
Senėjanti Europa ieško sprendimų
Dalis Europos valstybių jau yra priėmusios sprendimus palaipsniui ilginti pensinį amžių arba susieti jį su gyvenimo trukme. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad pensijų sistemos išliktų finansiškai tvarios net ir sparčiai senstant visuomenei.
Ekonomistai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas problemų neišspręs. Ne mažiau svarbu skatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, investuoti į jų sveikatą, darbo sąlygų gerinimą ir sudaryti galimybes ilgiau išlikti darbo rinkoje tiems, kurie to nori ir gali.
Kol kas aišku viena – visuomenei senstant diskusijos dėl pensinio amžiaus ateityje tik stiprės, o sprendimai priklausys ne tik nuo ekonomikos, bet ir nuo to, kaip ilgės žmonių gyvenimo trukmė bei keisis darbo rinka.
Ramūnas D. – Naujienos.net tinklaraščio vyr. redaktorius.