Pastaraisiais metais Europos šalių sveikatos priežiūros sistemos susiduria su rimtu iššūkiu – specialistų trūkumu. Gydytojų ir slaugytojų trūkumas tampa opia problema ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui kitų valstybių. Ypač didelį susirūpinimą kelia medikų emigracija iš mažesnių ar mažiau ekonomiškai išsivysčiusių Europos šalių, kurios detalizuota Albanijos situacija atskleidžia analogišką riziką Lietuvai.
Balkanų valstybė Albanija, turinti apie 2,8 mln. gyventojų, per pastarąjį dešimtmetį prarado apie 3500 gydytojų. Tai labai didelis skaičius, itin reikšmingas mažai šaliai. Albanija siekia šią masinę emigraciją stabdyti įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, reikalaujant, kad medicinos mokyklų absolventai privalo trejus metus dirbti šalyje, o ankstesnis išvykimas reiškia būtinybę padengti visą studijų kainą. Tačiau šios priemonės turi ribotą poveikį, nes pagrindinės problemos – prastai apmokamos darbo vietos, sunkios darbo sąlygos ir geresnės karjeros perspektyvos užsienyje – lieka nepakitusios.
Medikų trūkumas visoje Europoje – bendras iššūkis
Medikų emigracija iš Rytų ir Pietų Europos valstybėms reiškia, kad šios šalys kovoja su specialistų trūkumu. Užtat gydytojai ir slaugytojai iš šių šalių dažnai siekia dirbti Vokietijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje ar kitose turtingose Europos valstybėse, kur darbo sąlygos ir atlyginimai yra žymiai geri. Pavyzdžiui, Šveicarijoje užsienyje įgytą medicinos išsilavinimą turinčių gydytojų dalis per pastarąjį du dešimtmečius išaugo nuo 25 iki beveik 40 proc. Tokia situacija kelia grėsmę mažesnėms šalims, kurios praranda investicijas į medicinos specialistų rengimą ir patiria kvalifikuotos darbo jėgos stygių.
Domino efektas ir globalios problemos
Darbo jėgos migracija sveikatos sektoriuje sukuria tarsi domino efektą. Pavyzdžiui, Vokietijos gydytojai išvyksta į Šveicariją ar Austriją, o į jų vietą atsikelia specialistai iš kitų ES šalių. Tuo tarpu šios šalys, norėdamos užpildyti likusias spragas, samdo medikus iš už Europos Sąjungos ribų.
Tokiu būdu medikų stygius bei migracija taps globalia problema, paveikiančia net Afrikos ir Lotynų Amerikos šalis – daugelio jų medicinos specialistų daugiau nei pusė emigruoja į trečiąsias šalis, kur suteikiamos geresnės darbo sąlygos.
Protų nutekėjimas – rimtas iššūkis mažoms valstybėms
Nors didesnis atlyginimas ir geresnės darbo sąlygos svečiose šalyse yra suprantamas medikų pasirinkimas, jų gimtosios šalys praranda nemažas resursus, skirtus specialistų rengimui. Dėl šios priežasties mažesnių šalių sveikatos priežiūros sistemos susiduria su ilgesniais laukimo laikais, prastesnėmis sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo sąlygomis. Be to, ši problematika ne tik apsunkina pacientų gydymą, bet ir gali turėti įtakos visuomenės sveikatos rodikliams.
Etinis užsienio darbuotojų įdarbinimas ir galimi sprendimai
Siekiant mažinti neigiamus protų nutekėjimo padarinius, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2010 metais pradėjo taikyti etinius sveikatos specialistų įdarbinimo principus. Remiantis jais, turtingesnės šalys raginamos nesamdyti darbuotojų iš mažų, sveikatos priežiūros specialistų stokojančių valstybių, ypač iš Afrikos, Nepalo, Haitio ir kitų rizikos regionų. Tačiau praktikoje ši etika ne visada yra griežtai taikoma, ir daugelis šalių netiesiogiai „pervilioja“ specialistus iš mažiau išsivysčiusių šalių.
Expertais vadinamos registracijos programos ir medicinos rengimo investicijos mažiau išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Kosove finansuojamos Vokietijos organizacijų, iš dalies skirtos palengvinti darbą Vokietijoje, kelia papildomų etinių klausimų. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip dviprasmiški ir reikalauja skaidros priežiūros bei reguliavimo.
Ilgalaikiai sprendimai ir politinės iniciatyvos
Ekspertai pažymi, kad norint iš esmės spręsti medikų trūkumo problemą, būtinos reikšmingos ir nuoseklios politinės priemonės bei investicijos. Tai apima darbo užmokesčio skirtumų mažinimą tarp šalių, investicijas į sveikatos sektoriaus infrastruktūrą, specialistų rengimą ir jų išlaikymą gimtosiose šalyse. Europos Sąjunga jau skyrė milijonus eurų slaugos darbuotojų skaičiaus didinimui, tačiau šie veiksmai dar nėra pakankami, o politinis prioritetas sveikatos sektoriaus klausimu dažnai lieka žemame lygmenyje.
Galiausiai, Lietuvai svarbu mokytis iš kitų Europos valstybių patirties ir siekti strategiškai įtvirtinti medicinos specialistų rengimo ir išlaikymo sistemas, o taip pat skatinti palankias darbo sąlygas ir profesinį tobulėjimą, kad specialistai norėtų dirbti ir kurti savo karjerą šalyje.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.