Pridėtinis cukrus dažnai aptariamas kalbant apie nutukimą, 2 tipo diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas bei kitas sveikatos problemas. Tačiau kasdien vartojamuose produktuose jo kiekis ne visada akivaizdus.
Kelionių organizatorius ir verslininkas Rimvydas Širvinskas-Makalius tuo įsitikino pats. Prieš kelerius metus jis nusprendė dešimt savaičių atsisakyti visų produktų, kuriuose yra pridėtinio cukraus. Šis eksperimentas pakeitė jo požiūrį į maistą ir atskleidė netikėtų kasdienės mitybos detalių.
Cukraus rasta net nesaldžiuose produktuose
Prieš pradėdamas iššūkį Makalius mėgo saldumynus, kepinius ir kitus saldžius gaminius. Vis dėlto atidžiau nagrinėdamas etiketes jis pastebėjo, kad pridėtinio cukraus yra gerokai daugiau produktų, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Cukraus buvo ne tik desertuose ar gaiviuosiuose gėrimuose. Keliautojui ypač netikėta pasirodė tai, kad jo aptinkama ir kai kuriuose iš pažiūros nesaldžiuose produktuose. Tarp tokių gaminių jis išskyrė mėsos produktus, kurių sudėtyje taip pat buvo pridėtinio cukraus.
Pirmosios dienos pareikalavo pastangų
Pradžia nebuvo lengva. Makalius pasakojo susidūręs su nuotaikų svyravimais, didesniu nuovargiu ir dirglumu. Jo vertinimu, šie pojūčiai buvo susiję ne tiek su cukraus trūkumu, kiek su būtinybe keisti įprastus mitybos įpročius.
Maždaug po savaitės padėtis pagerėjo. Organizmui prisitaikius prie naujo režimo, saldumynų norėjosi kur kas mažiau. Net vaisiai, kuriuos anksčiau jis vertino įprastai, pradėjo atrodyti neįprastai saldūs.
Pasikeitė ne tik skonio pojūtis
Atsisakęs pridėtinio cukraus Makalius pastebėjo ir kitus pokyčius. Jis teigė, kad sumažėjo odos problemų – naujų spuogų atsirasdavo rečiau. Be to, pamažu mažėjo kūno svoris, nors svorio mažinimas nebuvo pagrindinis šio eksperimento tikslas.
Kai kurie anksčiau mėgti produktai taip pat prarado patrauklumą.
Į kasdienybę natūraliai įsiliejo ir kava be cukraus, kuri anksčiau galėjo atrodyti neįprastas pasirinkimas.
Specialistai ragina atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad laisvieji cukrūs sudarytų mažiau nei 10 proc. per parą gaunamų kalorijų. Dar didesnės naudos sveikatai galima pasiekti šią dalį sumažinus iki 5 proc.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad natūraliai vaisiuose ar pieno produktuose esančio cukraus visiškai atsisakyti nereikia. Svarbiausia kontroliuoti pridėtinio cukraus kiekį, ypač perdirbtuose maisto produktuose.
Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad sumažinus pridėtinio cukraus vartojimą gali pagerėti energijos lygis, tapti lengviau kontroliuoti kūno svorį ir sumažėti suvartojamų perteklinių kalorijų kiekis.
Etiketės padeda pastebėti paslėptą cukrų
Makaliaus patirtis atskleidė, kad žmonės ne visuomet žino, kiek cukraus gauna su kasdieniu maistu. Sudėtyje jis gali būti nurodytas įvairiais pavadinimais, pavyzdžiui, gliukozės sirupu, fruktoze, dekstroze ar invertuotu cukrumi.
Dėl to dietologai pataria atidžiai skaityti produktų sudėtį ir dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą. Tai leidžia geriau kontroliuoti ne tik cukraus, bet ir druskos bei sočiųjų riebalų kiekį racione.
Svarbiausia – ne trumpalaikis draudimas
Dešimties savaičių eksperimentas Rimvydui Širvinskui-Makaliui padėjo geriau suprasti savo mitybos įpročius ir pastebėti, kiek pridėtinio cukraus gali būti įprastuose produktuose. Nors pirmasis etapas buvo sudėtingas, vėliau jis pajuto teigiamų pokyčių.
Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbesni ne griežti trumpalaikiai draudimai, o nuoseklūs įpročiai: mažiau perdirbto maisto, daugiau natūralių produktų ir sąmoningesnis pirkinių pasirinkimas.
