Vonios rankšluosčio kabinimas: ar tai darote tinkamai?

Vonios rankšluosčio kabinimas: ar tai darote tinkamai?

Rankšluostį dažniausiai laikome paprastu kasdieniu daiktu, todėl retai pagalvojame, kas su juo vyksta po dušo. Išsimaudę nusausiname kūną, pakabiname jį ant vieno kabliuko ir uždarome vonios duris. Mano akimis, čia slypi problema: ne pats kabliukas blogas, o tai, ar audinys spėja išdžiūti iki kito naudojimo. Drėgna, menkai vėdinama aplinka nėra palanki ilgalaikei tekstilės švarai. Jei rankšluostis nuolat lieka šlapias, jis gali pradėti nemaloniai kvepėti, o žmonės tada kaltina skalbimo priemones arba paties audinio kokybę. Manau, kad prieš pirkdami naują rankšluosčių komplektą turėtume įvertinti daug paprastesnį dalyką – kaip juos kabiname ir kaip vėdiname patalpą. Gražus vonios interjeras nebūtinai yra patogus rankšluosčiams džiūti.

Vienas kabliukas atrodo taupus vietos sprendimas, bet ant jo sugrūstas storas rankšluostis dažnai susiglamžo į kelis sluoksnius. Vidinės dalys džiūsta lėčiau nei išorinės. Todėl aš mieliau rinkčiausi pakankamai platų skersinį, ant kurio audinį galima išskleisti. Žinoma, ne kiekviename bute vietos tiek, kiek norėtųsi. Tokiu atveju galima rinktis ilgesnius laikiklius, naudoti daugiau nei vieną kabliuką ar laikinai džiovinti rankšluostį kitoje gerai vėdinamoje patalpoje. Svarbu ne tik vieta, bet ir atstumas tarp drėgnų tekstilės gaminių. Jei keli šeimos nariai savo rankšluosčius sukabina vieną ant kito, jų džiūvimas dar sulėtėja. Mano nuomone, tai mažas organizavimo klausimas, kuris gali pakeisti kasdienės vonios pojūtį.

Vėdinimas, man regis, yra ne mažiau svarbus už patį laikiklį. Jei vonios kambaryje po maudynių ilgai tvyro garai, drėgmė lieka ir ant plytelių, ir ant audinių. Reikia pasirūpinti veikiančia ventiliacija, o kur saugu ir įmanoma – atverti langą ar duris, kad oras judėtų.

Tačiau drėgno rankšluosčio nereikėtų dėti prie ne tam skirtų elektros prietaisų ar karštų paviršių. Šildomas rankšluosčių džiovintuvas gali padėti, bet ir jį reikia naudoti pagal gamintojo instrukcijas. Man atrodo, kad daugelis žmonių nori vienos „teisingos“ kabinimo vietos, nors tikroji taisyklė paprastesnė: audinys turi turėti galimybę išdžiūti. Jei ryte jis vis dar drėgnas po vakarinio dušo, tai signalas peržiūrėti sąlygas.

Kita tema – kaip dažnai rankšluosčius skalbti. Vieno visiems tinkančio skaičiaus nėra, nes viskas priklauso nuo naudojimo, džiūvimo, asmeninės higienos poreikių ir to, ar rankšluosčiu dalijamasi. Man svarbiausia, kad kiekvienas turėtų savo rankšluostį, o drėgnas ar nemaloniai kvepiantis audinys nebūtų naudojamas vėl ir vėl. Jei jis lieka šlapias, atsiranda dėmių ar žmogus serga infekcine liga, skalbimo dažnumą reikėtų didinti. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į audinių priežiūros etiketes: per aukšta temperatūra netinkamai medžiagai gali trumpinti tarnavimo laiką, o per daug minkštiklio kartais mažina sugeriamumą. Nemanau, kad rankšluostis turi kvepėti stipriais kvapikliais, kad būtų švarus. Pakanka tinkamo skalbimo ir visiško išdžiovinimo.

Dar atkreipčiau dėmesį į mažus rankšluosčius rankoms ir didelius kūnui. Jie naudojami skirtingu dažnumu, todėl vienoda skalbimo ir kabinimo tvarka nebūtinai patogi. Bendro naudojimo rankų rankšluostį, kurį liečia daug žmonių, dažnai tenka keisti greičiau. O asmeninį didelį rankšluostį ypač svarbu išskleisti po dušo, nes jis storesnis ir sunkiau džiūsta. Man atrodo, kad šeimai paprasta susitarti dėl atskirų spalvų ar laikiklių, kad audiniai nesimaišytų ir būtų lengviau palaikyti tvarką.

Mano požiūriu, teisingas rankšluosčio kabinimas nėra nei mados, nei prabangos klausimas. Tai švaraus, gerai vėdinamo ir patogaus vonios kambario dalis. Jei audinys išskleistas, nesiliečia su nešvariais paviršiais ir iki kito naudojimo išdžiūsta, jau padarėme didelę darbo dalį. Tokia priežiūra padeda išvengti nemalonių kvapų ir nereikalingo audinių keitimo. Žinoma, kartais vietos mažai ir tenka ieškoti kompromiso, bet net nedidelis laikiklio perkėlimas gali pagerinti situaciją. Užuot ieškojusi internete idealaus rankšluosčio lankstymo triuko, pirmiausia patikrinčiau, ar jis namuose tiesiog turi pakankamai oro. Dažniausiai būtent šis klausimas yra svarbiausias, nors atrodo pernelyg paprastas.

Patiko straipsnis? Pasidalink!