Šarminė dieta išpopuliarėjo visame pasaulyje, kai apie ją viešai prabilo dizainerė ir buvusi grupės „Spice Girls“ narė Victoria Beckham. Šio mitybos modelio šalininkai tikina, kad jis gali padėti kontroliuoti kūno svorį ir pagerinti savijautą, tačiau specialistai pabrėžia, jog svarbiausi jos principai iš esmės sutampa su įprastomis sveikos mitybos rekomendacijomis.
Prieš kelerius metus holistinės medicinos atstovė Gražina Paliokienė aiškino, kad laikantis tokios mitybos reikėtų vartoti mažiau cukraus, gerti daugiau vandens, rinktis daugiau vaisių ir daržovių, o mėsą valgyti saikingiau.
Kokia yra šarminės dietos idėja?
Šios dietos teorija grindžiama teiginiu, kad skirtingi maisto produktai organizme gali turėti rūgštinantį arba šarminantį poveikį. Todėl rekomenduojama didesnę kasdienio raciono dalį skirti produktams, kurie laikomi šarminančiais.
G. Paliokienė pabrėžė, kad organizmui reikalingi ir rūgštiniai, ir šarminiai junginiai, todėl esminę reikšmę turi jų pusiausvyra. Jos teigimu, toks mitybos modelis gali būti naudingas norintiems mažinti kūno svorį, nes jame paprastai lieka mažiau itin kaloringo ir stipriai perdirbto maisto.
Ką dažniausiai siūloma valgyti?
Šarminės dietos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, uogos, žalumynai ir vanduo. Tarp dažniausiai minimų produktų – špinatai, kopūstinės daržovės, salierai, morkos, svogūnai, citrusiniai vaisiai, obuoliai, kiviai ir įvairios uogos. Taip pat patariama pirmenybę teikti natūraliam, mažiau perdirbtam maistui.
Tuo metu rekomenduojama riboti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, gaminius iš baltų miltų, gausiai apdorotą maistą ir alkoholį. Kai kurie šios dietos šalininkai siūlo mažinti ir mėsos bei tam tikrų pieno produktų kiekį.
Ką apie šarminę dietą sako mokslas?
Specialistų vertinimai šiuo klausimu nėra vienodi. Daugelis mokslininkų atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas pats tiksliai reguliuoja kraujo pH, todėl maistas šio rodiklio reikšmingai nepakeičia.
Dėl to trūksta pakankamai įrodymų, jog šarminė dieta veikia būtent dėl tariamo organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros pakeitimo.
Vis dėlto ekspertai sutaria, kad šio raciono pagrindą sudarantys vaisiai, daržovės ir mažiau perdirbti produktai gali būti naudingi. Būtent tokia mitybos sudėtis, o ne organizmo „šarminimas“, gali paaiškinti dalies žmonių pastebimus teigiamus pokyčius.
Kas lemia galimą svorio mažėjimą?
Mitybos specialistai teigia, kad svoris dažniausiai mažėja ne dėl maisto gebėjimo „šarminti“ organizmą, o dėl pasikeitusių valgymo įpročių. Iš raciono pašalinus saldžius gėrimus, saldumynus ir greitąjį maistą bei sumažinus itin kaloringų produktų kiekį, paprastai suvartojama mažiau kalorijų.
Vaisiuose ir daržovėse esančios skaidulos taip pat padeda jaustis sotesniems ir gali palengvinti apetito kontrolę. Todėl laikantis tokio mitybos modelio dalis žmonių nejaučia tokio stipraus alkio, koks dažnai būna laikantis griežtų dietų.
Šarminės dietos principai išlieka populiarūs
Nors nuo šios dietos populiarumo bangos praėjo daugiau nei dešimtmetis, jos rekomendacijos vis dar aptariamos. Specialistai skeptiškai vertina teoriją apie organizmo „šarminimą“, tačiau pripažįsta, kad daugiau daržovių ir vaisių, pakankamas vandens kiekis bei mažesnis cukraus vartojimas daugeliui žmonių gali būti naudingi.
Ilgalaikiai įpročiai svarbiau už trumpalaikę dietą
Šarminės dietos populiarumą greičiausiai lemia ne ypatingas poveikis organizmo pH, o paprasti sveikos mitybos principai: daugiau natūralaus maisto, mažiau cukraus ir perdirbtų produktų, pakankamai vandens bei saikas.
Specialistai ragina šį mitybos modelį vertinti ne kaip stebuklingą būdą numesti svorio, bet kaip galimą paskatą keisti kasdienius įpročius. Ilgalaikius rezultatus dažniau lemia būtent nuoseklūs pokyčiai, o ne trumpalaikės mitybos mados.
