Nuo paskutinės vilties iki onkologijos proveržio: ką parodė Vytauto Kernagio istorija

Prieš beveik du dešimtmečius Lietuvą pasiekė skaudi žinia – mirė dainuojamosios poezijos legenda Vytautas Kernagis. Gydydamasis nuo skrandžio vėžio jis išbandė vieną pažangiausių to meto metodų – dendritinių ląstelių vakciną. Tuo metu ši terapija atrodė kaip didelė medicinos viltis, tačiau liga jau buvo pernelyg išplitusi.

Per tuos metus požiūris į vėžio gydymą gerokai pasikeitė. Imunoterapija tapo viena svarbiausių ir sparčiausiai besivystančių onkologijos sričių, o prieš keliolika metų tik pavieniams pacientams prieinami metodai šiandien taikomi daugelyje pasaulio šalių.

Dendritinių ląstelių vakcina buvo papildomas gydymas

Gydant Vytautą Kernagį nuo skrandžio vėžio, medikai nusprendė greta kitų priemonių pasitelkti dendritinių ląstelių vakciną. Tam iš paciento kraujo buvo paimtos ląstelės, o specialus preparatas pagamintas Austrijoje. Tuo metu tokia terapija buvo laikoma itin pažangia ir prieinama nedaugeliui.

Maestro gydęs chemoterapeutas Alvydas Česas yra pabrėžęs, kad vakcina negalėjo pakeisti pagrindinio gydymo. Jos paskirtis buvo padėti stabilizuoti ligos eigą ir sustiprinti organizmo gebėjimą kovoti su naviku, kartu taikant kitus gydymo būdus.

Vis dėlto piktybinis procesas jau buvo stipriai išplitęs, todėl norimo poveikio pasiekti nepavyko. 2008 metų kovo 15 dieną, sulaukęs 56 metų, Vytautas Kernagis mirė po sunkios kovos su liga.

Imunoterapija padeda imuninei sistemai atpažinti naviką

Pastaraisiais metais mokslininkai gerokai daugiau sužinojo apie vėžinių ląstelių ir imuninės sistemos sąveiką. Onkoimunologas Marius Strioga yra aiškinęs, kad imuninė sistema nuolat stebi organizmą ir įprastai gali atpažinti bei sunaikinti pakitusias ląsteles.

Tačiau vėžinės ląstelės geba slėpti pavojingus požymius, todėl išvengia imuninės sistemos atakos. Imunoterapija siekia padėti organizmui iš naujo atpažinti šį priešą ir suaktyvinti natūralius gynybos mechanizmus.

Šis principas skiriasi nuo chemoterapijos ar spindulinio gydymo, kurie tiesiogiai naikina naviko ląsteles.

Imunoterapija pirmiausia veikia paties organizmo imuninį atsaką.

Dendritinės ląstelės – viena iš imunoterapijos krypčių

Dendritinės ląstelės yra vienos svarbiausių imuninės sistemos „žvalgybių“. Jos renka informaciją apie svetimus arba pakitusius organizmo darinius ir perduoda ją kitoms imuninėms ląstelėms.

Remdamiesi šia jų funkcija, mokslininkai sukūrė terapiją, kurios metu dendritinės ląstelės specialiai paruošiamos taip, kad geriau atpažintų naviką ir paskatintų organizmą su juo kovoti. Tokia technologija buvo taikyta ir Vytautui Kernagiui.

Per 15–20 metų imunoterapija tapo svarbia onkologijos dalimi

Prieš 15–20 metų imunoterapija daugeliui pacientų dar atrodė eksperimentinė. Dabar ji yra viena pagrindinių onkologijos krypčių. Pasaulio klinikose naudojami imuninės kontrolės taškų inhibitoriai, tikslinės imunoterapijos ir įvairūs ląstelių terapijos metodai.

Šios priemonės reikšmingai pagerino kai kurių melanomos, plaučių, inkstų, šlapimo pūslės ir kitų vėžio formų gydymo rezultatus. Dalis pacientų, kurių prognozės anksčiau buvo itin nepalankios, šiandien gyvena daugelį metų. Tuo metu mokslininkai toliau ieško būdų, kaip imunoterapiją pritaikyti dar platesniam ligų spektrui.

Pažangus gydymas nepakeičia ankstyvos diagnostikos

Nors medicinoje daugėja modernių gydymo galimybių, specialistai pabrėžia, kad ankstyvas vėžio nustatymas vis dar turi didžiausią įtaką išgyvenamumui.

Anksčiau diagnozavus ligą, medikai gali rinktis iš daugiau gydymo būdų, o tikimybė pasiekti ilgalaikę remisiją ar visiškai įveikti vėžį būna didesnė. Net pažangiausios technologijos neretai tampa mažiau veiksmingos, kai liga nustatoma jau išplitusi.

Kernagio istorija primena medicinos pažangos kainą ir galimybes

Vytauto Kernagio kova su liga daugeliui lietuvių tapo asmeninės drąsos ir medicinos pažangos simboliu. Tai, kas anuomet buvo suvokiama kaip paskutinė viltis, šiandien yra pripažinta ir plačiai naudojama onkologijos kryptis.

Ši istorija taip pat parodo, kaip sparčiai keičiasi medicina ir kokią reikšmę turi moksliniai tyrimai. Kartu ji primena, kad reguliari sveikatos patikra, ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas išlieka svarbiausiais ginklais kovojant su vėžiu.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *