Po 16 metų kalėjime į laisvę grįžęs Antanas konfliktavo su seserimi

Šeimos ramybę sugrįžęs vyras sutrikdė netrukus po to, kai atlikęs 16 metų laisvės atėmimo bausmę grįžo į laisvę. Iš pradžių Antanas vengė alkoholio ir stengėsi gyventi dorai, tačiau vėliau, susiradęs draugę, vėl pradėjo vartoti svaigalus. Netrukus kilo konfliktas su seserimi, kuri dėl vyro elgesio kreipėsi į policiją.

Konfliktas baigėsi apsaugos orderiu

Pasak liudijimų, tarp brolio ir sesers kilo ne tik žodinis, bet ir fizinis konfliktas. Pats Antanas įvykį apibūdino taip: „Susibarėme. Buvau su drauge, apsikoliojome, ir tuo momentu sesuo grįžo iš darbo. Ji sakė: „Antanai, baigsi gerti ar ne?“ Žodis po žodžio – susikoliojome su sese, nors anksčiau taip nebūdavo“.

Į įvykį reagavo teisėsauga. Antanui skirtas 15 dienų apsaugos orderis, kuriuo jam uždrausta artintis prie sesers namų.

Sesuo pasakojo išsigandusi dėl pasikeitusio brolio elgesio. Namuose, jos teigimu, buvo likę grumtynių pėdsakų, sudužęs televizorius ir išmėtyti daiktai. Moteris prisiminė, kad vaikystėje Antanas buvo geras ir mielas, o pasikeitimai, jos manymu, prasidėjo jam susiradus draugę: „Jis labai geras, labai mielas buvo, kaip mano dabartiniai anūkai. Jis ir dabar man kaip vaikas. Kai atsirado draugė – viskas ir prasidėjo“.

Pasak sesers, konflikto metu brolis jai grasino: „Jis man atsakė taip: „Eik, išsirink vietą kapuose“. Jis stvėrė mane už kaklo, bandė smogti, bet aš sakiau: „Jei kirsi, gausi atgal“.

Apsaugos priemonės ir reintegracijos sunkumai

Laikinas apsaugos orderis skiriamas siekiant užtikrinti nukentėjusio žmogaus saugumą, kol aiškinamos įvykio aplinkybės. Tokia priemonė leidžia laikinai atskirti galimai pavojingą asmenį ir suteikia laiko surinkti informaciją bei spręsti dėl tolesnių veiksmų.

Šis atvejis taip pat atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais gali susidurti po ilgos laisvės atėmimo bausmės į visuomenę grįžę žmonės.

Priklausomybės nuo alkoholio problemos, nauji santykiai ir socialinė izoliacija gali tapti aplinkybėmis, didinančiomis grėsmių ar smurtinių protrūkių riziką. Jei šeimoje jau būta smurto, atkurti tarpusavio pasitikėjimą dar sudėtingiau.

Kol vyksta tyrimas ir galioja apsaugos priemonės, svarbu užtikrinti nukentėjusių šeimos narių saugumą bei pagalbą. Tarp galimų pagalbos krypčių įvardijami priklausomybės gydymas, psichosocialinė parama, teisinės apsaugos priemonės ir situacijos stebėjimas.

Tokios priemonės gali padėti mažinti riziką, kad panašus konfliktas pasikartos, tačiau atsakomybė už elgesį ir profesionali pagalba išlieka svarbios sprendžiant šeimos krizę.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *