Lietuvoje kilus rezonansui dėl kunigams pareikštų kaltinimų seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius, internete vėl pradėtas platinti senas vaizdo įrašas, pavadintas „Kunigai Lietuvoje“. Vis dėlto šio įrašo negalima sieti su dabar nagrinėjamomis baudžiamosiomis bylomis.
Internete platinamas senas įrašas
„YouTube“ platformoje paskelbtas vaizdo įrašas nėra naujas. Paieškos duomenys rodo, kad jis įkeltas maždaug prieš 12 metų ir yra surinkęs beveik pusę milijono peržiūrų. Nuoroda į tą pačią medžiagą Lietuvos interneto forumuose buvo dalijama dar 2015 metais.
Vaizdo įraše vyrai, pristatomi kaip kunigai, rodomi aplinkybėmis, kurios skiriasi nuo įprasto dvasininko įvaizdžio bažnyčioje. Kadruose matyti artimas bendravimas su moterimis, bučiniai, pusnuogės moterys, pokerio žaidimas. Vienoje scenoje vyras užfiksuotas gulintis vonioje.
Tačiau iš viešai prieinamos „YouTube“ informacijos neįmanoma patikimai nustatyti visų vaizdo įraše matomų žmonių tapatybių, patvirtinti, kad jie iš tiesų yra dvasininkai, ar išsiaiškinti tikslių filmavimo aplinkybių. Todėl šie kadrai negali būti pateikiami kaip įrodymas, kad konkretūs šiandien Lietuvos Bažnyčioje tarnaujantys kunigai taip elgėsi.
Vaizdo įrašas nesusijęs su bylomis dėl nusikaltimų prieš vaikus
Ypač svarbu seno įrašo nesuplakti su šiuo metu Lietuvoje nagrinėjamais baudžiamaisiais procesais. Jame rodomos suaugusios moterys ir vakarėlio pobūdžio situacijos. Net jeigu būtų patvirtinta, kad kadruose tikrai matomi katalikų kunigai, tokia medžiaga nėra pedofilijos ar seksualinio vaikų išnaudojimo įrodymas.
Įrašas gali paskatinti diskusijas apie dvasininko gyvenimo būdą, celibatą, moralinius įsipareigojimus, viešą Bažnyčios atstovo įvaizdį ir tikinčiųjų lūkesčius. Tačiau tai yra atskiras klausimas nuo galimų nusikaltimų prieš vaikus.
Dabartinė situacija susijusi ne su vakarėlio vaizdais ar kontroversišku elgesiu, o su konkrečiais prokuratūros pareikštais kaltinimais.
Prokuratūra teismui perdavė bylą dėl 34 epizodų
Rugpjūčio 11 dieną Lietuvos prokuratūra paskelbė teismui perdavusi didelės apimties baudžiamąją bylą. Joje Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs Romos Katalikų Bažnyčios kunigas kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš nepilnamečius.
Byloje nurodyti 34 galimų nusikalstamų veikų epizodai. Prokuratūros teigimu, inkriminuojamos veikos galėjo būti daromos nuo 2002 metų iki 2025 metų birželio, taigi galimai truko 23 metus. Nukentėjusiaisiais pripažinta 11 asmenų, kuriems galimų nusikaltimų metu buvo nuo 12 iki 18 metų.
Kunigui pareikšti kaltinimai dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo, nepilnamečio ir mažamečio seksualinio prievartavimo, vaiko išnaudojimo pornografijai, disponavimo vaiką vaizduojančia pornografine medžiaga, nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimo už atlygį ir vaikų įtraukimo girtauti.
Kaltinimų pagrįstumą turės įvertinti teismas. Kunigas laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta ir nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Galimos veikos apėmė šešias Lietuvos vietoves
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius nurodė, kad kaltinamajame akte aprašytos galimos veikos buvo daromos nuo 2002 iki 2025 metų.
„Pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų – ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat dėl nusikaltimų prieš vaikus bei dėl nusikaltimų dorovei epizodų“, – sakė J. Laucius.
Prokuratūros duomenimis, dauguma inkriminuojamų veikų galėjo būti padarytos Romos Katalikų Bažnyčiai priklausančiose vietose, kuriose tuo metu gyveno kunigas. Minimos šešios skirtingos Lietuvos vietovės.
Teismą pasiekė ir kita byla
Dar viena baudžiamoji byla, susijusi su kitu kunigu, Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota 2026 metų birželį.
Joje dar vienas Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs Romos Katalikų Bažnyčios kunigas kaltinamas disponavimu pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojamas vaikas arba kaip vaikas pateikiamas asmuo.
Taigi teismus yra pasiekusios dvi skirtingos bylos, susijusios su dviem kunigais.
Arkivyskupija pranešė abu kunigus nušalinusi
Rugpjūčio 11 dieną į šias žinias sureagavo Vilniaus arkivyskupija. Ji patvirtino gavusi informaciją apie dvi teismams perduotas baudžiamąsias bylas ir nurodė, kad abu jose minimi kunigai yra nušalinti nuo pareigų.
Arkivyskupija taip pat pranešė pradėjusi kanoninius tyrimus ir informavusi Šventąjį Sostą. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pareiškė:
„Kiekviena žinia apie galimą nederamą elgesį su vaiku ar pažeidžiamu asmeniu sukrečia ir skaudina.“
Arkivyskupijos teigimu, ji bendradarbiavo su teisėsauga ir tokį bendradarbiavimą tęs.
Senas įrašas dabartinių įvykių fone vertinamas kitaip
Šių įvykių kontekste prieš daugiau nei dešimtmetį paskelbtas vaizdo įrašas vėl atkreipė dėmesį. Vis dėlto jis nepatvirtina dabartinėse baudžiamosiose bylose minimų nusikaltimų.
Įrašas veikiau kelia klausimą, kaip turėtų būti vertinamas dvasininko viešas ir privatus gyvenimas bei kiek jis turi atitikti Bažnyčios skelbiamus moralinius standartus.
Kunigo vaidmuo visuomenėje išskirtinis, todėl jo elgesys dažnai vertinamas griežčiau nei bet kurio kito žmogaus. Vaizdai, kuriuose kunigais pristatomi vyrai bučiuojasi su moterimis, linksminasi, žaidžia pokerį ar atsiduria intymiose situacijose, daliai tikinčiųjų gali atrodyti nesuderinami su prie altoriaus matomu dvasininko įvaizdžiu.
Kita vertus, kai kurie žmonės tokias scenas gali vertinti kaip suaugusių asmenų privatų elgesį, jeigu nebuvo pažeistas įstatymas ir nepadaryta žala kitiems.
Moralinis vertinimas nėra tas pats, kas baudžiamoji atsakomybė
Šią ribą svarbu aiškiai išlaikyti. Bučinys su suaugusia moterimi, vakarėlis, pokerio žaidimas ar kitas Bažnyčios mokymui galbūt prieštaraujantis elgesys gali tapti moraliniu, drausminiu arba reputaciniu klausimu.
Seksualinis vaiko išnaudojimas yra visiškai kita kategorija – tai galimas sunkus nusikaltimas, kurį tiria teisėsauga ir vertina teismas.
Dėl to dabartinis skandalas, susijęs su dviejų kunigų bylomis, neturėtų tapti pagrindu seną kompromituojantį įrašą automatiškai vadinti pedofilijos įrodymu. Taip pat dabartinės bylos nereiškia, kad įtarimų šešėlis turėtų būti metamas visiems Lietuvos kunigams.
Įrašas internete cirkuliuoja daugiau nei dešimtmetį
„YouTube“ paieškoje vaizdo įrašas „Kunigai Lietuvoje“ nurodomas kaip paskelbtas maždaug prieš 12 metų. Jis turi apie 489 tūkst. peržiūrų.
Interneto archyvuose aptinkama diskusijų, kuriose nuoroda į tą pačią medžiagą dalyta dar 2015 metų vasarį. Jau tada kai kurie komentatoriai abejojo įrašo autentiškumu ir klausė, ar jame užfiksuotos situacijos tikros.
Todėl šiandien būtų klaidinga šį vaizdo įrašą pristatyti kaip ką tik nufilmuotą naujo kunigų skandalo medžiagą. Tiksliau jį apibūdinti kaip seną įrašą, kuris dabartinio skandalo fone vėl prisimintas ir pradėtas platinti.
Bažnyčiai svarbus pasitikėjimo klausimas
Dabartinės baudžiamosios bylos Lietuvos Bažnyčiai kelia gerokai rimtesnius klausimus nei bet kokie vakarėlio vaizdai. Jeigu teismas patvirtintų prokuratūros kaltinimus dėl 23 metus galimai vykdytų seksualinių nusikaltimų, tektų vertinti ne tik konkretaus asmens atsakomybę, bet ir tai, kaip galimas elgesys galėjo taip ilgai likti neužkardytas.
Vilniaus arkivyskupija deklaruoja sieksianti tiesos ir atsakomybės bei toliau stiprinsianti nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugą.
Senas vaizdo įrašas primena kitą klausimą – dvasininkų elgesys viešumoje ir privačiame gyvenime neišvengiamai vertinamas griežčiau, kai iš jų tikimasi ne tik įstatymų laikymosi, bet ir Bažnyčios skelbiamų moralinių principų.
Vis dėlto tarp prieštaringai vertinamo privataus gyvenimo ir seksualinių nusikaltimų prieš vaikus turi išlikti aiški riba. Teismams perduotos bylos yra konkretūs baudžiamieji procesai, o senasis „YouTube“ įrašas – atskira, daugiau nei dešimtmetį internete cirkuliuojanti istorija, kurios dalyvių tapatybės ir filmavimo aplinkybės nėra nepriklausomai patvirtintos.