Malkos ar briketai: ką verta rinktis namų šildymui?

Malkos ar briketai: ką verta rinktis namų šildymui?

Renkantis kurą namų šildymui dažnai girdžiu kategoriškus patarimus: vieni prisiekia malkomis, nes jos esą natūralesnės ir pigesnės, kiti renkasi briketus dėl patogumo bei pastovesnės kokybės. Man atrodo, kad ginčas retai turi vieną laimėtoją. Daug priklauso nuo katilo ar krosnelės konstrukcijos, kuro drėgnumo, sandėliavimo sąlygų, tiekėjo patikimumo ir kainos už faktiškai gaunamą šilumą. Pirkėjai kartais lygina vieną erdmetrį malkų su vienu briketų maišu ir daro išvadą, nors tai skirtingi matavimo vienetai. Mano akimis, pirmoji protinga taisyklė – lyginti ne gražias reklamines frazes, o sausos medžiagos kiekį, jos energinę vertę ir tai, kaip efektyviai ją panaudos konkretus šildymo įrenginys. Tik tada galima kalbėti apie tikrą taupymą.

Malkos turi privalumų, kurių nenorėčiau nuvertinti. Jei jos įsigyjamos iš patikimo tiekėjo, yra tinkamos rūšies ir gerai išdžiovintos, tai gali būti praktiškas vietinis kuras. Tačiau būtent drėgnumas yra vieta, kur prasideda nusivylimas. Drėgna mediena dalį energijos sunaudoja vandeniui išgarinti, prasčiau dega ir gali didinti nuosėdų bei dūmų kiekį. Mano nuomone, pigiausios šlapios malkos nebūtinai reiškia pigiausią šilumą. Reikia ir vietos jas laikyti, apsaugoti nuo lietaus, užtikrinti oro cirkuliaciją bei pasirūpinti tinkamu džiūvimo laiku. Jeigu malkos parduodamos sukrautos ar birios, būtina aiškiai sutarti dėl tūrio ir kiekio, nes tariamai vienodas „kubas“ skirtinguose skelbimuose gali reikšti nevienodą medienos masę.

Briketų privalumas, mano akimis, yra didesnis nuspėjamumas: jie paprastai gaminami iš suspaustų sausų medienos atliekų, yra kompaktiški, patogūs gabenti ir krauti. Tačiau ne visi briketai vienodi. Skiriasi jų žaliava, drėgnumas, peleningumas ir degimo savybės. Taip pat svarbu, ar konkreti krosnelė arba katilas pritaikytas tokiam kurui.

Kai kurie briketai degdami gali plėstis, todėl negalima be saiko prikrauti mažos pakūros vien dėl patogios formos. Aš pirmiausia tikrinčiau gamintojo instrukciją ir kuro technines savybes. Aukšta vieno kilogramo kaina dar nereiškia, kad šildytis bus brangiau, jeigu kuras sausas ir tinkamai naudojamas. Kita vertus, mokėti daugiau vien už gražią pakuotę taip pat neverta. Energinė vertė turi būti lyginama kartu su realia kaina ir įrenginio efektyvumu.

Dar yra vienas aspektas, kuris man atrodo ypač svarbus perkant iš skelbimų: sukčiavimo rizika. Šildymo sezono pradžioje atsiranda pasiūlymų su neįtikėtinai mažomis kainomis ir prašymais visą sumą pervesti iš anksto. Aš stengčiausi patikrinti pardavėjo rekvizitus, atsiliepimus, tiekimo sąlygas ir mokėjimo dokumentus. Jei įmanoma, susitarčiau dėl apmokėjimo gavus prekę arba pasirinkčiau patikimą mokėjimo būdą. Taip pat pasidomėčiau, kas atsitiks, jei pristatytas kiekis ar kokybė neatitiks sutarties. Svarbus ir sandėliavimas po pristatymo: net kokybiški briketai drėgnoje patalpoje gali subyrėti, o tinkamai išdžiovintos malkos, laikomos be apsaugos, vėl sudrėkti. Geras pirkinys gali prarasti vertę, jei namuose neturime jam tinkamos vietos.

Skaičiuojant šildymo kainą dar reikia įtraukti paties įrenginio naudingo veikimo koeficientą. Ta pati kuro energija vienoje krosnelėje ir kitame katile gali būti panaudota nevienodai, o netinkamas degimo režimas didina nuostolius. Mano nuomone, neverta pasikliauti vien užrašu ant pakuotės, kuriame nurodyta kalorijų ar kilovatvalandžių vertė. Reikia galvoti apie realias kūrenimo sąlygas, priežiūrą ir išmetamus teršalus. Jei kuras nesuderinamas su įrenginiu, tariamas sutaupymas gali virsti gedimu ar saugos problema.

Jeigu reikėtų pasirinkti, nepasitikėčiau vien pažįstamo fraze „aš visą gyvenimą kūrenu taip“. Pirmiausia įvertinčiau, koks šildymo įrenginys stovi namuose, kiek laiko galiu skirti kūrenimui ir kiek vietos turiu kurui. Tuomet palyginčiau kelių patikimų tiekėjų pasiūlymus pagal aiškius vienetus ir kokybės rodiklius. Manau, kad tiek sausos malkos, tiek tinkami briketai gali būti racionalus sprendimas, tik skirtingose situacijose. Taip pat būtina nepamiršti kamino priežiūros, tinkamo oro tiekimo ir anglies monoksido detektoriaus: net geriausias kuras neatsveria nesaugaus kūrenimo. Mano išvada paprasta – šilumą reikia skaičiuoti ir saugiai gaminti, o ne rinktis pagal skambų teiginį, kad viena kuro rūšis visais atvejais „dvigubai geresnė“.

Patiko straipsnis? Pasidalink!