Pilvo pūtimas, energijos stoka, odos pokyčiai ar pasikartojantys virškinimo sutrikimai ne visuomet tėra streso ar įtempto gyvenimo ritmo pasekmė. Kartais savijautai įtakos gali turėti tam tikrų maisto produktų netoleravimas.
Su šia tema prieš kelerius metus susidomėjo ir dainininkė Rūta Ščiogolevaitė-Damijonaitienė. Ji kartu su trimis vaikais atliko maisto netoleravimo tyrimus, o gauti rezultatai paskatino šeimą iš naujo įvertinti kasdienę mitybą.
Tyrimas užtruko vos apie 15 minučių
R. Ščiogolevaitė yra pasakojusi, kad tyrimo procedūra buvo nesudėtinga ir greita. Kraujo mėginius davė pati atlikėja bei trys jos vaikai, o visa procedūra, pasak jos, truko maždaug 15 minučių.
Gavusi atsakymus dainininkė peržiūrėjo savo ir vaikų valgiaraštį. Daugiau dėmesio ji skyrė tiems produktams, kurie galėjo būti susiję su nepageidaujamomis organizmo reakcijomis. Rūta teigė, kad pakeitus kai kuriuos šeimos mitybos įpročius dalis anksčiau varginusių negalavimų sumažėjo.
Netoleravimas ir alergija – skirtingos organizmo reakcijos
Maisto netoleravimas neretai supainiojamas su alergija, tačiau šios būklės nėra tapačios. Alergijos atveju reaguoja imuninė sistema, reakcija gali prasidėti labai greitai ir kai kuriais atvejais kelti grėsmę gyvybei.
Netoleravimo požymiai dažniau išryškėja palaipsniui, todėl juos ne visada paprasta susieti su konkrečiu patiekalu ar produktu. Tarp dažniausiai minimų simptomų – pilvo pūtimas, virškinimo sutrikimai, odos problemos, galvos skausmas, nuovargis ir energijos trūkumas.
Požymiai gali pasirodyti ne iš karto
Viena priežasčių, kodėl maisto netoleravimą sunku atpažinti, yra uždelsta organizmo reakcija. Tam tikrą produktą žmogus gali suvalgyti vieną dieną, o prastesnę savijautą pajusti tik po kelių valandų ar kitą dieną.
Siekiant pastebėti ryšį tarp maisto ir simptomų, specialistai pataria stebėti savijautą, žymėtis suvartotus produktus bei ieškoti pasikartojančių dėsningumų.
Tyrimų rezultatus reikėtų vertinti atsargiai
Maisto netoleravimo testai pastaraisiais metais išpopuliarėjo, tačiau medicinos specialistų požiūris į jų tikslumą ir reikšmę nėra vienodas. Kai kurių specialistų nuomone, tokie tyrimai gali suteikti papildomos informacijos planuojant eliminacinę dietą, bet vien jais remiantis diagnozė neturėtų būti nustatoma.
Įtariant netoleravimą, vis dažniau rekomenduojama pirmiausia pasitarti su gydytojais ir kitais specialistais, atlikti reikalingus tyrimus bei nuosekliai stebėti organizmo reakcijas į skirtingą maistą.
Galimi produktai tikrinami eliminacine dieta
Vienas iš būdų aiškintis, kas gali lemti prastesnę savijautą, yra eliminacinė dieta. Tam tikri įtariami produktai kuriam laikui pašalinami iš valgiaraščio, o vėliau palaipsniui sugrąžinami, stebint organizmo reakciją.
Taip galima nuosekliau įvertinti, ar konkretus maisto produktas iš tiesų susijęs su atsirandančiais simptomais.
Dainininkės istorija – apie individualius poreikius
R. Ščiogolevaitė yra minėjusi pažįstanti ne vieną šeimą, kuri, atsižvelgusi į nustatytas organizmo reakcijas ir pakoregavusi mitybą, pajuto teigiamų pokyčių. Panašią patirtį ji teigė turėjusi ir savo šeimoje.
Vis dėlto vieno visiems tinkamo mitybos plano nėra. Tai, kas vienam žmogui nesukelia jokių problemų, kitam gali būti susiję su nemaloniais pojūčiais. Todėl specialistai ragina neaklai vadovautis populiariomis dietomis, o sprendimus priimti stebint savo organizmą ir atsižvelgiant į profesionalų rekomendacijas.
Svarbu stebėti savijautą ir ieškoti atsakymų
Maisto netoleravimo klausimas išlieka aktualus žmonėms, kurie prastai jaučiasi, tačiau jiems nenustatoma rimtų ligų. Nors skirtingų tyrimų ir diagnostikos metodų vertinimas gali skirtis, specialistai pabrėžia mitybos stebėjimo bei konsultacijų su gydytojais svarbą.
Rūtos Ščiogolevaitės šeimos patirtis primena, kad net ir nedideli valgiaraščio pakeitimai gali paskatinti atidžiau vertinti savijautą bei ieškoti priežasčių, galinčių turėti įtakos visos šeimos gerovei.
