Padotnuvio kaime, Kėdainių rajone, įsikūręs Giknių šeimos ūkis tradicines žemės ūkio problemas sprendžia biologiniais metodais. Ūkininkas Edmundas Giknius kartu su tėvais iš laukų išskyrė naudingas bakterijas ir grybus, juos padaugino ūkio sąlygomis, o vėliau grąžino į dirvą. Taip siekiama tausoti aplinką, mažinti išlaidas ir apsaugoti pasėlius nuo invazinių šliužų.

Dirvožemio biologija vietoje chemijos
Giknių pasirinkto metodo pagrindas – dirvožemio biologinės pusiausvyros atkūrimas. Pasak Edmundo, bakterijos ir grybai padeda augalams geriau pasisavinti maisto medžiagas, todėl augalai gali tapti atsparesni kenkėjams, o ūkiui reikia mažiau trąšų ir cheminių preparatų.
„Bakterijų ir grybų padedami mes padarome fosforą bei kalį prieinamą augalams. Grybai padeda padidinti šaknų plotą, todėl augalui nebereikia tokių didelių maisto medžiagų koncentracijų dirvožemyje, nes jis pats geba jas efektyviau pasisavinti“, – aiškina ūkininkas.

Šliužų problemą padėjo išspręsti tyrimai
Ūkyje šliužai buvo tapę ypač rimtu iššūkiu. Paviršinis žemės dirbimas sudarė jiems palankias sąlygas, o įprastos granulės, esant didelei kenkėjų koncentracijai, nebuvo veiksmingos. Dažnai žala paaiškėdavo tik ryte, kai per naktį šliužai sunaikindavo ką tik sudygusius augalus.
Ieškodamas sprendimo, Edmundas gilinosi į mokslinius straipsnius, šliužus vežė į laboratoriją ir tyrė jų natūralius priešus bei skrandžio sandarą. Iš nugaišusių šliužų jis išskyrė bakteriją, kurią vėliau padaugino ir panaudojo laukuose.
„Šliužai tiesiog nušluodavo mūsų rapsus, nes dirbame žemę paviršutiniškai, o tai jiems ideali terpė. Granulės nepadėdavo dėl milžiniškos šliužų koncentracijos. Galų gale dažnai pamatydavome žalą per vėlai – naktį jie išeina maitintis, o ryte žiūri, kad ką tik išdygę augaliukai jau nukąsti. Taigi pradėjau gilintis ir skaityti mokslinius straipsnius, ieškojau visų prieinamų žinių apie šliužus.
Vežėme šliužus į laboratoriją, tyrėme jų natūralius priešus, skrandžio sandarą. Galiausiai iš mirusių šliužų išskyriau tam tikrą bakteriją. Ją padauginę ir išpurškę laukus pamatėme, kad kenkėjai tiesiog atsitraukė“, – sėkme dalijasi ūkininkas.
Mikroorganizmų auginimas ūkyje
Gikniai bakterijų ir grybų kultūras augina savo patalpose. Tam naudojami fermentatoriai ir laboratoriniai testai, leidžiantys patikrinti mikroorganizmų gyvybingumą bei veiksmingumą.
„Šiuo metu valdome 410 hektarų plotą, auginame kviečius bei rapsus ir džiaugiamės, kad didžiąją dalį kylančių problemų sugebame išspręsti patys savo kieme. Jau ne vienus metus glaudžiai bendradarbiaujame su mikrobiologais, biochemikais ir laboratorijomis. Nuolat tobuliname savo kuriamus produktus, kurie leidžia ne tik suvaldyti šliužų invazijas, bet ir visiškai atsisakyti fosforo bei kalio trąšų. Maža to, jau ketvirtus metus savo laukuose nenaudojame jokių fungicidų“, – pasakoja E. Giknius.
Svarbi ir naudojama technika
Ūkyje mikrobiologiniai preparatai derinami su konkrečia žemės dirbimo technika. Šiaudai apdorojami tinkamais preparatais, o mikroorganizmai įterpiami į dirvą vienu važiavimu – prie traktoriaus priekio pritvirtintu purkštuvu ir gale esančiu diskiniu skutikliu.
„Didžiausias mūsų turtas yra šiaudai. Juos reikia apkrėsti tinkamais mikrobiologiniais preparatais. Prie traktoriaus priekio turime įrengtą purkštuvą su talpa, o gale – diskinį skutiką. Vienu važiavimu mes įterpiame mikroorganizmus į 6–10 cm gylį. Taip organika suskyla greičiau, patogenai prislopinami, o pašaknio ligų rizika sumažėja iki minimumo“, – techninius niuansus dėsto Edmundas.
Kad preparatai išliktų gyvybingi, būtina atlikti laboratorinius tyrimus, tiksliai parinkti dozes ir pasirinkti tinkamas purškimo sąlygas. Per didelis karštis ar sausra gali turėti įtakos jų veikimui.
Metodas reikalauja žinių ir pasirengimo
Giknių ūkio patirtis rodo, kad biologiniai sprendimai gali būti ir tvarūs, ir ekonomiškai naudingi. Vis dėlto jų taikymas reikalauja žinių, infrastruktūros bei atsakomybės. Kadangi kai kurie preparatai parduodami dideliais kiekiais, toks būdas mažesniems daržams gali būti sudėtingesnis.
Ūkio taikomas principas grindžiamas investicijomis į gyvybingą dirvožemį: ilgainiui tai gali padėti didinti derlingumą ir mažinti sąnaudas.

Receptų ir sveikos gyvensenos straipsnių rašytoja, besidalijanti subalansuotos mitybos idėjomis bei praktiškais patarimais kasdienai. Jos kuriami receptai išsiskiria paprastumu, maistingumu ir lengvu pritaikymu sveikesniam gyvenimo būdui.



