Lietuvos planui iki 2030 metų suformuoti pilno operacinio pajėgumo diviziją kyla naujų iššūkių. Valstybės kontrolės audito duomenys rodo stringančius ginkluotės ir karinės įrangos pirkimus, o Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas įspėja, kad dėl vėluojančių įsigijimų bei tiekimo grafikų numatytas tikslas gali būti neįgyvendintas.
Neįvykusių pirkimų dalis per metus smarkiai išaugo
Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė, kad neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis padidėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. pernai.
Auditoriai nurodė kelias pagrindines tokios situacijos priežastis: kintančius poreikius, laiku neparengtus operacinius reikalavimus, nepakankamą tiekėjų pasiūlą ir nepriimtinas kainas. Pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis taip pat gali užsitęsti nuo 30 iki 374 dienų. Tuo metu rekomenduojama tarptautinio pirkimo trukmė neturėtų viršyti 180–240 dienų.
Politikas ragina iš naujo įvertinti planą
Seime žurnalistams L. Kasčiūnas sakė, kad dabartinė padėtis leidžia abejoti divizijos parengimo terminais.
„Iš to, ką mes matome, vis drąsiau galima pasakyti vieną labai paprastą dalyką – 2030 metais turėti pilno operacinio pajėgumo Lietuvos diviziją gali būti tikslas nepasiektas“, – teigė politikas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pirkimų spartą ir ginkluotės pristatymo terminus: „Įsigijimų tempai ir ginkluotės atvykimo grafikas. Jis yra toks, kad gali būti, kad mums reikės pripažinti, kad tas planas jau nepavyks netgi 2026 metų pabaigoje. (Reikia – ELTA) susėsti kartu, pažiūrėti, ką šioje vietoje galime padaryti, kad planas pavyktų“.
Pasak L. Kasčiūno, konservatoriai remtų valdančiųjų siūlymus supaprastinti gynybos įsigijimų procedūras, tačiau vien formalių pakeitimų nepakaktų. „Bet mums reikia labai aiškiai susėsti visiems ir išsiaiškinti, ką reikia padaryti, kad būtų ne tik procedūros, bet ir pajėgumai būtų sukurti“, – sakė jis.
Finansavimas neatsiejamas nuo efektyvių procedūrų
Valstybės gynimo taryba nusprendė 2026–2030 metais kasmet gynybai rezervuoti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis sprendimas turėtų suteikti finansinį pagrindą divizijai kurti, oro gynybai stiprinti ir Vokietijos brigadai priimti.
Vis dėlto vien didesnio finansavimo nepakanka. Kad numatyti pajėgumai būtų sukurti, būtina laiku parengti operacinius reikalavimus ir užtikrinti sklandžiai veikiančius įsigijimų procesus.
Raginama anksčiau kelti skolinimosi ES klausimą
L. Kasčiūnas taip pat siūlė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu kelti ES išlygos dėl skolinimosi gynybos reikmėms pratęsimo klausimą.
„2028 metais baigiasi ES išlyga dėl skolinimosi gynybos poreikiams, tai yra lengvatinis skolinimasis, jis mums leidžia pasiskolinti pigiau. Labai noriu paklausti, ar dabar yra kokia nors iniciatyva Vyriausybėje, pavyzdžiui, finansų ministro, kad jis važiuotų į ES ir keltų klausimą, ar šią išlygą būtų galima pratęsti? Tą reikia daryti 2026 metais, o ne 2028 metais“, – teigė politikas.
Krašto apsaugos ministerija rudenį planuoja Vyriausybei pateikti projektus, skirtus gynybos įsigijimų efektyvumui didinti. Tačiau ekspertai ir politikai pabrėžia, kad tikslų pasiekimas priklausys nuo sisteminio procedūrų supaprastinimo, aiškių techninių reikalavimų ir glaudesnio institucijų bendradarbiavimo.
Artimiausiais mėnesiais priimti sprendimai dėl pirkimų procedūrų, finansavimo panaudojimo ir derybų Europos Sąjungos lygmeniu gali būti svarbūs sprendžiant, ar Lietuva laiku sutelks divizijai reikalingus pajėgumus.
