Gelstantys spathiphyllum lapai: ką svarbu pakeisti augalo priežiūroje

Spathiphyllum, dar vadinamas „moteriška laime“, dažnai auginamas dėl sodriai žalių lapų ir baltų žiedų. Vis dėlto lapų geltonavimas gali parodyti, kad augalui netinka apšvietimas, laistymas, dirva ar aplinkos sąlygos. Norint susigrąžinti sveiką augalo išvaizdą, pirmiausia verta įvertinti pagrindinius jo priežiūros poreikius.

Apšvietimas ir laistymas – dažniausios geltonavimo priežastys

Spathiphyllum geriausiai auga ryškioje, tačiau išsklaidytoje šviesoje. Tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus ir paskatinti jų ankstyvą pageltimą. Kita vertus, pernelyg tamsi vieta lėtina augimą, silpnina bendrą augalo būklę ir taip pat gali būti susijusi su gelstančiais lapais.

Ne mažiau svarbus yra drėgmės kiekis dirvoje. Augalas jautrus tiek sausrai, tiek vandens pertekliui. Kai substratas pernelyg sausas, lapai gali džiūti ir gelsti, o nuolat šlapia žemė didina šaknų puvimo riziką. Tokiu atveju ant lapų gali atsirasti šlapių pažeidimų, o augalo būklė dar labiau prastėja.

Kaip tinkamai laistyti ir tręšti?

Laistyti spathiphyllum reikėtų tuomet, kai maždaug 1 cm viršutinio dirvos sluoksnio išdžiūsta. Toks režimas padeda išvengti pernelyg didelio vandens kiekio ir sumažina šaknų puvimo tikimybę. Vazone taip pat turi būti geras drenažas, kad vandens perteklius nesikauptų prie augalo pagrindo.

Tręšimo dažnumas priklauso nuo metų laiko. Žiemą, kai augalas auga ne taip aktyviai, trąšų pakanka maždaug kartą per mėnesį. Pavasarį ir vasarą, suintensyvėjus augimui, jas galima naudoti kas 2–3 savaites. Svarbu nepadauginti trąšų, nes per didelė maisto medžiagų koncentracija dirvoje taip pat gali lemti lapų geltonavimą. Tam tinkamos subalansuotos, augalo poreikius atitinkančios trąšos.

Dirva, persodinimas ir temperatūra

Šiam augalui reikalingas lengvas, derlingas ir orui laidus dirvožemis. Jei žemė susigulėjo arba prarado ankstesnes savybes, spathiphyllum patariama persodinti pavasarį.

Tam galima rinktis priesmėlio ir durpių mišinį, padedantį išlaikyti drėgmės bei oro cirkuliacijos pusiausvyrą.

Augimui tinkamiausia 18–25 °C temperatūra. Augalą reikėtų saugoti nuo skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų. Kai temperatūra nukrinta žemiau 15 °C, gali sumažėti jo atsparumas, todėl ypač žiemą svarbu parinkti stabilesnę vietą.

Bananų žievelės kaip natūrali trąša

Spathiphyllum būklę ir žydėjimą kai kurie augintojai gerina naudodami bananų žieveles, kurios yra kalio šaltinis. Norint paruošti tokį tirpalą, išdžiovintą žievelę reikia sumalti į miltelius, 1–2 arbatinius šaukštelius ištirpinti litre vandens ir palikti 24 valandoms. Vėliau šiuo tirpalu galima laistyti augalą.

Smulkintas žieveles taip pat galima atsargiai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį. Šį būdą reikėtų naudoti saikingai, kad neatsirastų nemalonus kvapas ir nebūtų priviliesta kenkėjų. Toks natūralus tręšimas gali būti tinkamas tiems, kurie nori mažiau naudoti sintetinių trąšų.

Kas dar padeda išlaikyti sveikus lapus?

Lapus reguliariai nuvalius drėgnu skudurėliu, nuo jų pašalinamos dulkės, pagerėja augalo kvėpavimas ir sumažėja kenkėjų rizika. Pastebėjus erkių, tripsų ar amarų, reikėtų nedelsti ir rinktis tinkamas apsaugos priemones arba natūralius purškalus.

Šildymo sezono metu patalpose dažnai išsausėja oras, todėl spathiphyllum naudinga palaikyti didesnę oro drėgmę. Tam galima pasitelkti purkštuvą arba specialų drėkintuvą.

Nuosekliai stebint augalo būklę ir koreguojant jo priežiūrą, gelstančius lapus ilgainiui gali pakeisti sveiki, sodriai žali lapai. Reguliarus laistymas, tinkama šviesa, subalansuotas tręšimas ir kantrybė padeda augalui stipriau augti bei žydėti.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *