Bėgant metams kūnas gali tapti mažiau lankstus, silpnėti raumenys, o judėjimą apsunkinti įvairūs negalavimai. Vis dėlto energetinio kūno trenerė Nijolė Ratkevičienė mano, kad amžius savaime neturėtų užkirsti kelio gerai fizinei formai. Prieš kelerius metus ji teigė besijaučianti taip, lyg jos kūnas būtų išlikęs toks pat lankstus kaip vaikystėje.
Anot N. Ratkevičienės, tam nebūtinos sudėtingos treniruotės ar sportiniai rekordai. Daug svarbiau reguliariai skirti dėmesio savo kūnui ir nuosekliai judėti. Tokie įpročiai padeda išsaugoti judrumą, geresnę savijautą ir mažinti dalies su amžiumi siejamų negalavimų riziką.
Lankstumas reikalingas kiekvienam
Trenerė pabrėžia, kad stiprus ir lankstus kūnas svarbus ne tik sportuojantiems. Nusilpę raumenys ir sustingę sąnariai ilgainiui gali būti susiję su nugaros, pečių, klubų ar kelių skausmais, todėl rūpintis judėjimu verta nepriklausomai nuo amžiaus bei fizinio pasirengimo.
Ilgus metus N. Ratkevičienė populiarino pratimus su lazdomis ir elastinėmis gumomis. Jos aiškinimu, tokia mankšta padeda stiprinti viso kūno raumenis, gerinti koordinaciją ir palaikyti sąnarių judrumą. Ši metodika prieinama įvairaus amžiaus žmonėms, net jei jie neturi specialaus fizinio pasirengimo.
Mankštai prireikia ne tik sporto priemonių
Norint atlikti veiksmingus pratimus, nebūtina turėti profesionalios įrangos. Specialias lazdas ar elastines gumas gali pakeisti paprastas rankšluostis arba ilgesnė virvė. Esminė sąlyga – pasirinkta priemonė turi suteikti galimybę atlikti judesį visa jo amplitude.
Todėl nemažą dalį tokios mankštos galima atlikti namuose, neperkant brangios sporto klubo narystės ir nenaudojant sudėtingų treniruoklių.
Pokyčius galima pajusti po kelių mėnesių
Nijolė Ratkevičienė pasakojo ne kartą mačiusi, kaip sistemingai pratimus atliekantys žmonės pagerina savo fizinę būklę.
Vienas jos seminaro dalyvis, metodiką praktikavęs kasdien, po kelių mėnesių tapo gerokai lankstesnis ir fiziškai stipresnis.
Trenerės teigimu, teigiamų pokyčių ilgainiui galima sulaukti mankštinantis ir vos kelis kartus per savaitę. Tuomet gerėja laikysena, kūnas tampa tvirtesnis, kasdienes užduotis atlikti lengviau, o judesiai – laisvesni.
Judėjimo naudą rodo ir tyrimai
Šiuolaikiniai tyrimai fizinį aktyvumą įvardija kaip vieną svarbiausių sveiko senėjimo veiksnių. Reguliarus judėjimas padeda išsaugoti raumenų masę, stiprina kaulus, gerina pusiausvyrą ir mažina griuvimų riziką vyresniame amžiuje.
Ne mažiau reikšmingas yra lankstumo lavinimas. Specialistai teigia, kad reguliarios tempimo pratybos padeda palaikyti sąnarių funkciją, sumažinti raumenų įtampą ir prisidėti prie taisyklingesnės laikysenos.
Aktyvumas svarbus ir vyresniame amžiuje
Aktyvus senėjimas pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės dažniau išlaiko savarankiškumą, rečiau susiduria su lėtinėmis ligomis ir ilgiau išsaugo gerą gyvenimo kokybę.
Ekspertai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys nėra treniruočių intensyvumas. Daug svarbiau reguliariai judėti ir pasirinkti tokią veiklą, kuri žmogui patinka bei gali tapti ilgalaikiu įpročiu.
Pradėti rūpintis kūnu niekada nevėlu
Nijolės Ratkevičienės istorija rodo, kad fizinė būklė priklauso ne vien nuo amžiaus. Kasdienis judėjimas, dėmesys lankstumui ir sąnarių priežiūrai gali padėti išlaikyti gerą savijautą ir sulaukus garbaus amžiaus.
Specialistai sutaria, kad pradėti stiprinti bei prižiūrėti kūną galima bet kada. Net nedideli, tačiau nuoseklūs įpročių pokyčiai ilgainiui gali būti juntami ne tik išvaizdoje, bet ir atliekant kasdienius veiksmus.
