Nuomonės formuotoja ir verslininkė Indrė Bareikienė pasidalijo patirtimi, su kuria šiuo metu susiduria ne viena šeima. Jos kieme išplitę invaziniai šliužai reikalauja kasdienio dėmesio ir nemažų išlaidų, o bandymas pasinaudoti kompensacija baigėsi nesėkmingai.
Kasdienės priemonės kainuoja daugiau nei 100 eurų
Indrė pasakoja, kad teritoriją tenka tikrinti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Šliužams naikinti ji naudoja granules, druską ir kitas priemones. „Vien granulių, druskos ir kitų priemonių kasdien išleidžiu daugiau nei 100 eurų“, – teigia moteris.
Pasak jos, situaciją dar labiau apsunkina tai, kad šliužai į kiemą patenka iš aplinkinių pievų. Todėl kasdienės pastangos ne visada leidžia pajusti ilgalaikį rezultatą, o išlaidos tampa nuolatine finansine našta.
Kompensacijos gauti nepavyko
Indrė socialiniuose tinkluose taip pat pasidalijo, kad, sulaukusi daugybės žmonių žinučių apie galimybę teikti paraišką kompensacijai, nusprendė tuo pasidomėti. Vis dėlto jai buvo atsakyta, kad paraiškų priėmimo terminas jau pasibaigęs – jos buvo priimamos tik iki balandžio mėnesio.
Originalioje žinutėje Indrė rašė:
„Pastarosiomis dienomis dalinuosi savo kova su invaziniais šliužais. Ir kuo daugiau rodau, tuo labiau suprantu, kad tai – ne tik mano problema. Jūsų žinučių gavau šimtus. Labai daug kas rašė, kad galima pildyti paraišką kompensacijai. Pasidomėjau. Deja, gavau atsakymą, kad paraiškų teikimo terminas jau pasibaigęs – jos buvo priimamos tik iki balandžio mėnesio. O dabar paskaičiuokime. Vien granulių, druskos ir kitų priemonių kasdien išleidžiu daugiau nei 100 eurų. Ryte apeinu teritoriją. Vakare – vėl. Ir taip kiekvieną dieną. Bet didžiausia problema ta, kad jie ateina iš aplinkinių pievų, todėl kova atrodo beveik begalinė. Ir tada kyla klausimas – jeigu tai tikrai invazinė rūšis ir problema palietė tiek žmonių, ar neturėtų būti ieškoma platesnių sprendimų?
Nes panašu, kad pavieniui kovojame su pasekmėmis, o ne su pačia problema. O kol kas… naujas gyvenimo aprašymo įrašas – invazinių šliužų stebėtoja. Darbo valandos – ryte ir vakare. Atlyginimas – nulis. Išlaidos – mano. Skamba tikrai šliužiškai… Įdomu, kaip yra pas jus? Ar ir jūsų kiemai šiemet tiesiog užplūsti šliužų?Irrr P.S. antyčių nuomai daugiau nebesiūlyt“, – rašė Indrė.
Kokias priemones siūlo žmonės?
Įrašo komentaruose žmonės dalijosi įvairiais būdais, kaip kovoti su šliužais. Tarp siūlymų buvo alaus indeliai kaip spąstai, druska, specialios granulės ir mechaninis naikinimas – šliužų perkirpimas per pusę.
Vis dėlto ne visi šie metodai laikomi efektyviais ar nekenksmingais aplinkai. Druska gali pakenkti dirvožemiui ir augalams, o mechaninis naikinimas kelia etinių bei sanitarinių klausimų. Mažiau žalingomis praktinėmis priemonėmis dažnai įvardijamos:
- tvoros ir kiti fiziniai barjerai;
- vario juostos prie šiltnamių;
- galimų slėptuvių, pavyzdžiui, rąstų ir didelių lapų, pašalinimas;
- reguliarus daržinių vietų valymas;
- biologiniai produktai, tokie kaip nematodai, kai jų naudojimas leidžiamas.
Problemai spręsti reikia bendrų veiksmų
Kai šliužai į teritorijas patenka iš aplinkinių pievų ar kaimynystės, pavienių gyventojų pastangų gali nepakakti. Tokiu atveju siūloma tartis bendruomenėms, imtis koordinuotų priemonių ir kreiptis į savivaldybę bei žemės ūkio tarnybas dėl prevencijos ir kontrolės.
Indrės istorija taip pat atkreipia dėmesį į kompensacijų ir kitų paramos programų svarbą. Jų paraiškų teikimo grafikas turėtų būti aiškus ir paskelbtas laiku, kad gyventojai galėtų suspėti kreiptis pagalbos.
Invazinių šliužų problema neapsiriboja vienu kiemu. Jai spręsti reikalinga stebėsena, prevencija, informavimas, bendras gyventojų įsitraukimas ir galimos valstybės paramos priemonės.