Žuvis dažnai laikoma sveikos mitybos dalimi, tačiau ne kiekvienas nebrangus pasirinkimas yra vienodai vertingas. Specialistai ragina atidžiau vertinti pigias žuvies rūšis, jų kilmę, auginimo sąlygas ir sudėtį.
Kai žema kaina verčia suabejoti produkto kokybe
Žuvyje gausu Omega-3 riebalų rūgščių, fosforo ir aukštos kokybės baltymų. Vis dėlto dėl augančių maisto kainų pirkėjai dažnai dairosi pigesnių alternatyvų. Prekybos centrų šaldikliuose randamos pangasijos ar tilapijos gali atrodyti patraukliai dėl kainos, tačiau mitybos ekspertai pataria nepamiršti įvertinti ir to, iš kur šie produktai atkeliavo bei kaip buvo užauginti.
Kilmė ir auginimo sąlygos
Didelė dalis pigių žuvų į Lietuvą atvežama iš Pietryčių Azijos ūkių, kuriuose ekologiniai standartai neretai yra žemesni nei Europoje. Teigiama, kad pangasijos dažnai auginamos užterštuose telkiniuose, todėl gali kaupti gyvsidabrį, kitus sunkiuosius metalus ir aplinkos toksinus.
Masinio auginimo vietose, siekiant paspartinti žuvų augimą ir užkirsti kelią ligoms, taip pat gali būti naudojami antibiotikai bei hormonai. Jų pėdsakai vėliau gali patekti į vartotojų organizmą.
Maistinė vertė ir vandens kaina
Žuvį dažnai renkamės tikėdamiesi gauti daugiau naudingųjų riebalų, tačiau pramoniniu būdu užaugintuose pigiuose produktuose Omega-3 kiekis gali būti minimalus. Juose neretai vyrauja Omega-6 riebalų rūgštys, o per didelis jų kiekis mityboje gali skatinti uždegiminius procesus.
Perkant šaldytą filė, svarbu atkreipti dėmesį ir į glazūros kiekį. Drėgmei išlaikyti naudojami vanduo bei fosfatai, todėl dalis sumokėtos kainos tenka ne pačiai žuviai. Atitirpinus tokį gaminį, jo svoris ir kokybė gali gerokai sumažėti.
Kaip rinktis taupiau, bet atsakingiau?
Norint sveikai maitintis, nebūtina visada pirkti brangiausią lašišą ar tuną. Dietologai rekomenduoja atkreipti dėmesį į mažesnes laukinėje gamtoje sugaunamas žuvis:
- silkę;
- skumbrę;
- sardinę.
Šios žuvys paprastai nespėja sukaupti didelio toksinų kiekio ir pasižymi dideliu Omega-3 kiekiu. Taip pat galima rinktis vietinę ežerų ar tvenkinių žuvį. Nors ją paruošti gali būti sudėtingiau dėl kaulų, jos kilmė dažnai būna aiškesnė.
Žuvį verta valgyti rečiau, bet rinktis kokybišką, laukinę arba griežtai kontroliuojamuose Europos ūkiuose užaugintą produkciją. Prieš dedant gaminį į pirkinių krepšelį pravartu perskaityti etiketę, pasidomėti kilmės šalimi ir, jei kyla klausimų, pasiteirauti pardavėjo apie žuvies auginimo būdą.