Augalinė mityba Lietuvoje tampa vis populiaresnė, tačiau kartu netyla ginčai dėl jos naudos ir galimų pavojų. Vieni žmonės veganizmą renkasi dėl sveikatos, aplinkosaugos ar etinių įsitikinimų, o specialistai primena, kad tokia mityba turi būti kruopščiai suplanuota.
Apie savo pasirinkimą pasakojo vilnietis Mykolas Simutis, organizacijos „Tušti narvai“ savanoris ir knygos „Sportuojantis veganas“ autorius. Į veganizmą jis perėjo po kelerių metų vegetarizmo. Pasak vyro, svarbiausia priežastis buvo moralinis požiūris į gyvūnus.
Veganizmą pasirinko dėl etinių priežasčių
M. Simutis teigė manantis, kad gyvūnų išnaudojimas nėra pateisinamas. Jo nuomone, gyvūninės kilmės produktų atsisakymas yra vienas paprasčiausių būdų mažinti savo indėlį į gyvūnų kančias.
Perėjęs prie augalinės mitybos vilnietis, kaip pats pasakojo, nepajuto neigiamo poveikio sveikatai. Jis pabrėžė, kad laikantis tokio mitybos modelio būtina užtikrinti balansą ir gauti organizmui reikalingų medžiagų.
Daugumą medžiagų galima gauti iš augalinio maisto
Viena dažniausių abejonių dėl veganizmo susijusi su baltymų, geležies ir vitaminų trūkumu. M. Simutis į šiuos nuogąstavimus žvelgia kritiškai ir sako, kad tinkamai sudaryta augalinė mityba gali aprūpinti organizmą daugeliu reikalingų maistinių medžiagų.
Vis dėlto, jo teigimu, vitaminas B12 yra išimtis. Veganams šio vitamino dažniausiai tenka gauti vartojant papildus arba specialiai praturtintus produktus. M. Simutis taip pat atkreipė dėmesį, kad B12 trūkumas nustatomas ne vien veganams – su juo susiduria ir dalis visavalgių.
Specialistė pabrėžia planavimo svarbą
Mitybos specialistė Raminta Bogušienė sutinka, kad augalinė mityba gali būti palanki sveikatai, tačiau tik tada, kai ji yra atsakingai suplanuota. Jos teigimu, veganams gali padidėti vitamino B12, vitamino D, geležies ir baltymų stygiaus rizika, todėl svarbu apgalvotai rinktis produktus ir prireikus vartoti papildus.
R. Bogušienė taip pat ragino nekeisti mitybos radikaliai vien dėl mados ar kitų žmonių įtakos. Staigūs pokyčiai gali pabloginti savijautą ir tapti papildomu stresu organizmui.
Augalinė mityba ir sportas – suderinami?
Diskusijose apie veganizmą dažnai keliama ir jo suderinamumo su aktyviu sportu tema. M. Simutis įsitikinęs, kad sportuoti laikantis augalinės mitybos įmanoma. Savo knygoje ir viešuose pasisakymuose jis ne kartą minėjo profesionalius atletus, kurie renkasi tokį mitybos modelį ir pasiekia aukštų rezultatų.
Pastaraisiais metais šią temą nagrinėja ir moksliniai tyrimai. Dalis specialistų pripažįsta, kad tinkamai subalansuota augalinė mityba gali suteikti pakankamai baltymų ir padėti palaikyti gerą fizinę formą. Tačiau kartu svarbu atsižvelgti į individualius organizmo poreikius bei reguliariai tikrinti sveikatos rodiklius.
Lemiamas veiksnys – bendra mitybos kokybė
Mitybos ekspertai vis dažniau akcentuoja, kad sveikatai svarbiausia ne pati mitybos etiketė, o tai, kokį maistą žmogus renkasi. Veganiška mityba taip pat gali būti nesubalansuota, jei joje daug itin perdirbtų produktų. Tuo metu visavalgis žmogus gali maitintis sveikai, jeigu jo racionas yra įvairus ir kokybiškas.
Tyrimai rodo, kad didesnis daržovių, vaisių, ankštinių kultūrų, riešutų ir pilno grūdo produktų vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių kitų lėtinių susirgimų rizika. Vis dėlto specialistai primena, kad pasirinktas mitybos modelis turi atitikti konkretaus žmogaus poreikius.
Sąmoningumas svarbus nepriklausomai nuo pasirinkimo
Mykolo Simučio patirtis atspindi požiūrį, kad augalinė mityba gali būti ne tik etinis sprendimas, bet ir visavertis gyvenimo būdas. Tiek veganizmo šalininkai, tiek mitybos specialistai sutaria, jog svarbu suprasti, ką žmogus valgo, ir sąmoningai planuoti savo racioną.
Nepriklausomai nuo to, ar žmogus atsisako mėsos, ar renkasi visavalgę mitybą, ilgalaikei sveikatai svarbi įvairi, subalansuota ir individualius poreikius atitinkanti mityba.
