Po venų operacijos vilnietis Povilas Petrauskas susidūrė su simptomais, kurių iš pradžių niekas nesiejo su gyvybei pavojinga būkle. Stiprėjantis nugaros skausmas vėliau pasirodė esąs plaučių tromboembolijos požymis.
Vienos kojos venų operacija buvo atlikta sėkmingai, tačiau po kelių dienų vyras pasijuto ne taip, kaip tikėjosi. Iš pradžių jį pradėjo varginti neįprastas nugaros skausmas, kuris laikui bėgant vis stiprėjo.
Skausmo priežasties iškart nustatyti nepavyko
Povilas pasakojo jautęs tarsi nuolatinį badymą nugaroje. Būklei blogėjant buvo iškviesta greitoji pagalba. Ligoninėje atlikti tyrimai parodė plaučių uždegimą, todėl vyrui paskirtas gydymas, tačiau tikroji negalavimo priežastis liko nepastebėta.
Trumpam būklei pagerėjus, skausmas sugrįžo dar stipresnis. Antrą kartą atvykęs į gydymo įstaigą Povilas išgirdo, kad simptomus galėjo lemti virškinimo sistemos sutrikimai. Aiškaus atsakymo nesulaukęs vyras vėl išvyko namo.
Viskas pasikeitė per trečiąjį priepuolį. Tą vakarą skausmas tapo toks intensyvus, kad kiekvienas gilesnis įkvėpimas virto kančia. Povilas pradėjo dusti ir nebegalėjo normaliai kalbėti, todėl žmona nedelsdama iškvietė medikus.
Tyrimai atskleidė plaučių tromboemboliją
Šįkart gydytojai įtarė plaučių tromboemboliją – būklę, kai kraujo krešulys užkemša plaučių arteriją arba jos šakas. Papildomi tyrimai diagnozę patvirtino. Povilas skubiai buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, kur jam pradėtas gydymas kraują skystinančiais vaistais.
Vieno stipraus priepuolio metu reanimacijoje budėjusi medikė pasakė žodžius, kurių vyras nepamiršo. Ji paaiškino, kad jeigu toks priepuolis būtų ištikęs namuose, Povilas galėjo nespėti gyvas pasiekti ligoninės.
Sveikatos krizė pakeitė kasdienybę
Patirtas išbandymas paskatino Povilą iš naujo įvertinti savo gyvenimo būdą. Jis atsisakė alkoholio, daugiau dėmesio skyrė fiziniam aktyvumui ir nusprendė mažinti antsvorį.
Vyrui pavyko numesti beveik 20 kilogramų.
Jo kasdienybėje atsirado mankšta, šiaurietiškas vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu ir bėgimas. Povilas taip pat nusprendė mažinti stresą: atsisakė samdomo darbo ir daugiau laiko skyrė saviugdos mokymams bei konsultacijoms. Pasak jo, šie pokyčiai padėjo greičiau atsigauti.
Kaip pasireiškia plaučių tromboembolija?
Dažniausiai plaučių tromboembolija išsivysto tada, kai kojų venose susidaręs krešulys atsiskiria ir kraujotaka nukeliauja į plaučių arterijas. Tai viena pavojingiausių kraujotakos sistemos komplikacijų, galinti baigtis staigia mirtimi.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų profesorius Virginijus Šapoka yra aiškinęs, kad liga neretai prasideda staiga. Galimi dusulys, krūtinės arba nugaros skausmas, padažnėjęs širdies plakimas, sumažėjęs kraujospūdis ir kraujo atkosėjimas. Didelis krešulys gali sukelti itin sunkių padarinių.
Įspėjamieji požymiai gali prasidėti kojose
Prieš plaučių tromboemboliją neretai pasireiškia giliųjų venų trombozės simptomai. Viena koja gali patinti, joje gali atsirasti mėšlungis, skaudėti blauzdą arba padidėti jos apimtis. Pastebėjus tokius požymius reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Rizika didėja po operacijų, ilgai gulint lovoje, sergant širdies ligomis ar onkologiniais susirgimais. Ją taip pat didina rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas ir kai kurie hormoniniai preparatai.
Kraujotakos ligos išlieka rimta grėsmė
Nors nuo P. Petrausko istorijos praėjo nemažai laiko, kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje tebėra pagrindinė mirties priežastis. Specialistai pabrėžia, kad tinkama profilaktika gali reikšmingai sumažinti pavojų.
- reguliarus fizinis aktyvumas;
- normalus kūno svoris;
- subalansuota mityba;
- kraujospūdžio kontrolė;
- rūkymo atsisakymas.
Šios priemonės padeda mažinti trombozių ir kitų kraujagyslių ligų riziką.
Į simptomus numoti ranka nereikėtų
Povilo Petrausko patirtis primena, kad iš pirmo žvilgsnio nesusiję simptomai kartais gali signalizuoti apie itin pavojingą būklę. Nugaros skausmas, dusulys ar vienos kojos tinimas ne visada reiškia sunkią ligą, tačiau delsti tokiais atvejais nereikėtų.
Medikai pabrėžia: kuo anksčiau nustatoma trombozė ar plaučių tromboembolija, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų ir išsaugoti gyvybę.
