Lietuva ne vienerius metus buvo minima tarp šalių, kuriose suvartojama daugiausia alkoholio. Vis dėlto tarptautinių ataskaitų skaičiai ne visada sutapo su nacionaliniais vertinimais, todėl kilo abejonių, kiek tiksliai jie atspindi tikrąją padėtį.
Prieš kelerius metus atlikta analizė parodė, kad alkoholio vartojimo rodikliai gali smarkiai skirtis priklausomai nuo pasirinkto skaičiavimo būdo. Tai paskatino iš naujo įvertinti, kiek alkoholio Lietuvoje iš tiesų suvartojama ir kokie veiksniai gali daryti įtaką statistikai.
Skaičiai priklausė nuo pasirinktos metodikos
Analizės autoriai rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos, Statistikos departamento ir kitų institucijų pateiktais duomenimis. Jų vertinimu, vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui teko maždaug 13 litrų gryno alkoholio per metus.
Tarptautinėse ataskaitose tuo metu buvo pateikiami gerokai didesni rodikliai – nuo 16 iki 18 litrų vienam suaugusiajam. Specialistai aiškino, kad tokį skirtumą galėjo lemti nevienodi skaičiavimo principai: vienur vertinti oficialūs pardavimai, kitur įtrauktas neapskaitytas alkoholis, šešėlinė rinka ir kiti papildomi vertinimai.
Mažėjo pagrindinių alkoholio kategorijų pardavimai
Vertinant situaciją taip pat buvo atsižvelgta į tuo metu mažėjusius alkoholinių gėrimų pardavimus. VMI duomenimis, didmeninė prekyba traukėsi beveik visose svarbiausiose kategorijose – mažiau parduota stipriųjų gėrimų, alaus ir vyno. Ryškiausias nuosmukis užfiksuotas spirituotų vynų segmente.
Įvertinus pardavimų mažėjimą ir akcizų pokyčius, apskaičiuota, kad legalaus alkoholio vartojimas galėjo sumažėti apie 15 procentų. Tokiu atveju vienam gyventojui tektų maždaug 11–12 litrų gryno alkoholio per metus.
Rodiklius galėjo padidinti emigracija
Tyrėjai išskyrė ir emigracijos poveikį. Buvo keliama prielaida, kad dalį Lietuvoje nupirkto alkoholio iš šalies išsiveža užsienyje gyvenantys lietuviai, atvykstantys aplankyti artimųjų ar apsipirkti.
Toks scenarijus laikytas tikėtinu todėl, kad kai kuriose Vakarų Europos valstybėse alkoholio kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Jei dalis Lietuvoje parduoto alkoholio suvartojama užsienyje, šalies statistikoje užfiksuoti vartojimo rodikliai gali būti dirbtinai išaugę.
Apklausos pateikė kitokį vaizdą
Diskusijose buvo remiamasi ir Europos Komisijos gyventojų apklausomis. Jose Lietuva neatsidūrė tarp daugiausiai alkoholio vartojančių valstybių. Pagal gėrimo dažnumą lietuviai buvo priskirti prie rečiau geriančių Europos Sąjungos gyventojų.
Šie rezultatai sustiprino klausimą, ar vien pardavimų duomenų pakanka siekiant tiksliai įvertinti realius žmonių vartojimo įpročius.
Naujesni duomenys rodo mažėjimą
Per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėjo. Naujausios nacionalinės ir tarptautinės ataskaitos rodo, kad Lietuva nebėra tarp pasaulio lyderių pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Vis dėlto alkoholio keliama problema tebėra reikšminga visuomenės sveikatos srityje.
Pastaraisiais metais specialistai taip pat fiksavo mažėjantį su alkoholiu susijusį mirtingumą ir teigiamus gyventojų įpročių pokyčius. Medikai pabrėžia, kad svarbiausia ne šalies vieta tarptautiniuose reitinguose, o alkoholio daroma žala sveikatai, šeimoms ir visai visuomenei.
Reikėtų vertinti ne tik vieną skaičių
Diskusijos apie tikslų alkoholio vartojimo mastą nesibaigė, nes skirtingos metodikos ir toliau gali pateikti nevienodus rezultatus. Todėl ekspertai ragina atsižvelgti ne tik į konkretų rodiklį, bet ir į ilgalaikes tendencijas.
Nors dėl tikslaus Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekio vertinimai išsiskyrė, specialistai sutaria: mažesnis vartojimas ir atsakingesni įpročiai išlieka vienu svarbiausių visuomenės sveikatos tikslų.
