Griežtos dietos, kalorijų skaičiavimas ir nuolatinis alkis nėra vienintelis kelias mažinti svorį. Gydytojas Alvydas Unikauskas prieš kelerius metus pasakojo, kad, pasiekęs maždaug 120 kilogramų svorį, išbandė kitokį požiūrį – pakeitė valgymo laiką, o ne iš esmės atsisakė įprasto maisto.
Medikas pasirinko protarpinį badavimą – mitybos modelį, kai maistas vartojamas per nustatytą dienos laikotarpį, o likusią jo dalį nevalgoma. Šis metodas pastaraisiais metais sulaukė nemažai visuomenės ir mokslininkų dėmesio.
Valgymo dažnis – ne vienintelis sveikos mitybos principas
A. Unikauskas yra atkreipęs dėmesį, kad daugelis žmonių nuo vaikystės įpratę girdėti apie pusryčius, pietus, vakarienę ir užkandžius tarp pagrindinių valgymų. Vis dėlto jis nusprendė išmėginti režimą, kuriame svarbus ne dažnas valgymas, o aiškiai apibrėžtas laikas, kada valgoma.
Protarpinio badavimo principas paprastas: tam tikrą paros dalį žmogus nevalgo, o visą maistą suvartoja per pasirinktą laiko intervalą. Taip organizmas ilgiau išbūna be maisto, o tai gali turėti įtakos energijos apykaitai ir sukauptų riebalų naudojimui.
Gydytojas pabrėžė, kad šis metodas nebūtinai reiškia badavimą tradicine prasme ar drastišką kalorijų mažinimą. Dėl to kai kuriems žmonėms toks režimas gali pasirodyti lengviau pritaikomas nei griežta dieta.
Kas galėjo padėti mažinti svorį?
Pasak A. Unikausko, pasirinktas mitybos režimas padėjo mažinti kūno svorį ir pagerino bendrą savijautą. Jo vertinimu, pokyčiai gali būti susiję ne tik su mažesniu skaičiumi svarstyklėse, bet ir su medžiagų apykaita bei organizmo gebėjimu naudoti sukauptas energijos atsargas.
Mokslininkai pripažįsta, kad kai kuriems žmonėms protarpinis badavimas gali tapti veiksmingu svorio kontrolės įrankiu. Vis dėlto svarbų vaidmenį išlieka bendras suvartojamų kalorijų kiekis ir tai, ar žmogus ilgą laiką gali laikytis pasirinkto režimo.
Vieno tinkamo metodo visiems nėra
Protarpinis badavimas yra viena iš populiarių svorio mažinimo strategijų, tačiau universalus sprendimas neegzistuoja. Vieniems žmonėms apetitą lengviau kontroliuoti valgant rečiau, o kiti geriau jaučiasi laikydamiesi įprasto kelių valgymų režimo.
Pasirinktas būdas turėtų būti tvarus ir nesukelti nuolatinės įtampos. Sveikatos specialistai primena, kad saugiu dažniausiai laikomas maždaug 0,5–1 kilogramo svorio mažėjimas per savaitę. Lėtesni ir nuoseklūs pokyčiai dažnai padeda rezultatą išlaikyti ilgiau.
Trumpalaikės dietos ne visada pasiteisina
A. Unikauskas yra sakęs, kad žmonės neretai ieško sudėtingų sprendimų, nors pokyčiai gali prasidėti nuo paprastesnių pasirinkimų. Griežtai ribojant maistą dažnai jaučiamas nuolatinis alkis, todėl tokio režimo ilgainiui tampa sunku laikytis. Tuomet numesti kilogramai gali sugrįžti.
Ilgalaikius rezultatus dažniau padeda pasiekti ne trumpalaikės dietos, o nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai: didesnis fizinis aktyvumas, kokybiškesnis miegas, mažesnis itin perdirbto maisto kiekis ir pastovesnė mityba.
Svorio mažinimo tikslas – ne vien išvaizda
Nutukimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto, kepenų suriebėjimo bei kitų lėtinių sveikatos sutrikimų rizika. Todėl specialistai pabrėžia, kad mažinant svorį svarbu galvoti ne tik apie išvaizdą, bet ir apie geresnę sveikatą bei savijautą.
Gydytojo istorija rodo, kad reikšmingi pokyčiai kartais prasideda nuo vieno sprendimo. A. Unikausko teigimu, svarbiausia pasirinkti tokį metodą, kurio galima laikytis ilgą laiką, nes būtent nuoseklumas dažnai tampa sėkmės pagrindu.
