Nuo kiek metų galima važiuoti elektriniu paspirtuku?

Elektriniai paspirtukai jau seniai tapo įprastu vaizdu Lietuvos gatvėse. Jais į mokyklas keliauja paaugliai, į darbą skuba suaugusieji, o daugelis tėvų svarsto tokį pirkinį savo vaikams. Vis dėlto ne visi žino, kad paspirtukas nėra vien žaislas ar laisvalaikio pramoga.

Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo sugriežtinti šių transporto priemonių naudojimo reikalavimai. Pasikeitė apsaugos priemonių taisyklės, o dėl didėjančio nelaimingų atsitikimų skaičiaus svarstomi ir nauji amžiaus apribojimai.

Ypač svarbu tai, kad vienose vietose elektriniu paspirtuku leidžiama važiuoti jaunesniems vaikams, o kitur galioja gerokai griežtesni reikalavimai. Todėl prieš išleidžiant vaiką į gatvę verta išsiaiškinti, ką iš tiesų numato Lietuvos įstatymai.

Nuo kiek metų Lietuvoje leidžiama važiuoti elektriniu paspirtuku?

Pagal 2026 metų lapkritį galiojančias Kelių eismo taisykles, elektrine mikrojudumo priemone dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi ir gyvenamojoje zonoje savarankiškai leidžiama važiuoti asmenims nuo 16 metų.

Tačiau yra viena išimtis. Elektriniu paspirtuku gali važiuoti ir 14–15 metų paaugliai, jeigu jie išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą specialų mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą.

Tai reiškia, kad keturiolikmetis, neturintis tokio pažymėjimo, negali tiesiog išvažiuoti elektriniu paspirtuku į miesto dviračių taką ar gatvę.

Sulaukus 16 metų specialaus kurso pažymėjimas įprastai elektrinei mikrojudumo priemonei vairuoti nebereikalingas.

Tačiau šie amžiaus apribojimai turi dar vieną svarbią išimtį, apie kurią kai kurie tėvai nežino.

Ar jaunesni nei 14 metų vaikai gali važinėti elektriniu paspirtuku?

Lietuvos kelių eismo taisyklėse numatyta, kad gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas.

Tai reiškia, kad jaunesni vaikai gali važinėti tokioje teritorijoje, tačiau jaunesnius nei 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.

Vis dėlto svarbu nepainioti gyvenamojo namo kiemo su visomis gyvenamosiomis zonomis ar viešaisiais dviračių takais.

Pavyzdžiui, vien tai, kad dviračių takas nutiestas šalia daugiabučio, dar nereiškia, kad juo gali savarankiškai važinėti dvylikametis.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į konkrečią aplinką. Net ir namo kieme gali judėti automobiliai, žaisti kiti vaikai ar vaikščioti pėstieji.

Todėl teisė važiuoti tam tikroje vietoje dar nereiškia, kad kiekvienas vaikas yra fiziškai ir psichologiškai pasirengęs saugiai valdyti elektrinį paspirtuką.

Nuo 2026 metų įsigaliojo svarbus reikalavimas: jis taikomas ir suaugusiesiems

Vienas reikšmingiausių 2026 metų pakeitimų susijęs su apsauginiais šalmais.

Iki 2026 metų pradžios privalomas šalmo dėvėjimas buvo taikomas nepilnamečiams elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.

Tačiau nuo 2026 m. sausio 1 d. šalmas tapo privalomas visiems elektrinių paspirtukų vairuotojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Tai reiškia, kad ir 25, ir 50 metų žmogus, važiuodamas elektriniu paspirtuku, privalo dėvėti tinkamai užsegtą dviratininko, riedlentininko arba motociklininko šalmą.

Lietuvos policija pabrėžia, kad šalmas gali padėti apsisaugoti nuo sunkių galvos traumų net ir važiuojant trumpą atstumą.

Be to, jeigu elektrinis paspirtukas nuomojamas, šalmą turi suteikti nuomotojas.

Apsaugos priemonėmis rekomenduojama pasirūpinti ir vaikams, kurie važinėja tik namo kieme. Papildomos kelių ir alkūnių apsaugos gali padėti sumažinti sužalojimų riziką nukritus.

Koks greitis leidžiamas elektriniams paspirtukams?

Dar viena dažnai painiojama taisyklė susijusi su greičiu.

Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles, elektrine mikrojudumo priemone draudžiama važiuoti didesniu nei 20 km/val. greičiu.

Tačiau tai nėra tas pats, kas didžiausias leistinas transporto priemonės projektinis greitis.

Elektrine mikrojudumo priemone pagal Lietuvos teisės aktus laikoma nustatytus techninius reikalavimus atitinkanti transporto priemonė, kurios didžiausia naudingoji galia neviršija 1 kW, o didžiausias projektinis greitis – 25 km/val.

Todėl paspirtukas, kuris techniškai gali išvystyti 25 km/val. greitį, nebūtinai gali tokiu greičiu važiuoti viešajame eisme.

Dar griežtesnis reikalavimas taikomas važiuojant pro pat pėsčiuosius pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu ar šaligatviu. Tokiais atvejais greitis negali viršyti 7 km/val., be to, būtina išlaikyti saugų atstumą.

Pėstieji turi pirmenybę, todėl paspirtuko vairuotojas privalo jiems netrukdyti ir nekelti pavojaus.

Ar elektriniu paspirtuku galima važiuoti šaligatviu?

Nors elektriniai paspirtukai dažnai matomi šaligatviuose, tai nereiškia, kad jais galima važiuoti bet kur.

Pagal KET pirmiausia turi būti naudojami dviračių takai, bendri pėsčiųjų ir dviračių takai arba dviračių juostos.

Jeigu tokių vietų nėra, leidžiama naudotis tinkamu kelkraščiu. Kai nėra ir jo arba šiomis vietomis važiuoti neįmanoma, tam tikromis sąlygomis galima važiuoti šaligatviu arba kraštine dešine važiuojamosios dalies eismo juosta.

Vis dėlto savivaldybės gali nustatyti vietas, kuriose važiuoti šaligatviais elektriniais paspirtukais draudžiama.

Taip pat draudžiama važiuoti pėsčiųjų takais, kuriuose elektrinių mikrojudumo priemonių eismas nenumatytas.

Ypač svarbu prisiminti pėsčiųjų perėjas. Kertant važiuojamąją dalį įprasta pėsčiųjų perėja, nuo elektrinio paspirtuko būtina nulipti ir jį persivesti.

Važiuoti per gatvę galima tam skirtose dviračių pervažose, tačiau ir ten privaloma laikytis pirmumo taisyklių bei įsitikinti, kad kirsti kelią saugu.

Ar galima vienu paspirtuku važiuoti dviem žmonėms?

Daugelis yra matę situacijų, kai vienu elektriniu paspirtuku važiuoja du paaugliai arba suaugęs žmogus kartu su vaiku.

Tačiau Lietuvos kelių eismo taisyklės tokią praktiką draudžia.

Elektriniu paspirtuku negalima vežti keleivių. Šis draudimas galioja net ir tuomet, kai abu žmonės yra nedidelio svorio ar kelionė trunka vos kelias minutes.

Papildomas keleivis gali pakeisti transporto priemonės pusiausvyrą, apsunkinti stabdymą ir padidinti kritimo riziką.

Todėl vaikui negalima leisti stovėti ant to paties paspirtuko kartu su vienu iš tėvų, net jei suaugęs žmogus mano, kad visiškai kontroliuoja transporto priemonę.

Prieš kelionę taip pat reikia įsitikinti, kad paspirtukas turi tvarkingą stabdį, garso signalą, priekinį baltos ir galinį raudonos šviesos žibintus bei reikiamus šviesą atspindinčius elementus.

Lietuvoje svarstoma amžiaus ribą padidinti iki 18 metų

Elektrinių paspirtukų naudojimo taisyklės ateityje gali tapti dar griežtesnės.

2026 m. spalio 26 d. Susisiekimo ministerija pristatė siūlymus keisti elektrinių mikrojudumo priemonių naudojimo tvarką.

Vienas svarbiausių pasiūlymų – nustatyti, kad savarankiškai elektriniu paspirtuku viešajame eisme būtų galima važiuoti tik nuo 18 metų.

Jeigu pakeitimams būtų pritarta, 16–17 metų paaugliai galėtų važiuoti tik išklausę specialų mokymo kursą ir turėdami atitinkamą pažymėjimą.

Siūloma pakeisti ir mažesnių vaikų priežiūros tvarką gyvenamųjų namų kiemuose. Pagal pristatytą projektą suaugusiojo priežiūra būtų privaloma vaikams iki 12 metų, o ne iki 10 metų, kaip numatyta dabar.

Ministerija taip pat siūlo įvesti privalomą elektrinių paspirtukų registraciją, griežtinti kontrolę bei didinti baudas už pavojingus pažeidimus.

Siekiama, kad šios naujovės, jeigu būtų priimtos, įsigaliotų nuo 2027 m. balandžio 1 d.

Svarbu pabrėžti: 2026 metų lapkričio mėnesį 18 metų amžiaus riba dar nėra įsigaliojusi. Tai yra siūlomas, o ne jau galiojantis pakeitimas.

Kodėl valdžia nusprendė griežtinti taisykles?

Svarstyti griežtesnius ribojimus paskatino didėjantis su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis susijusių eismo įvykių skaičius.

Susisiekimo ministerija 2026 metų spalio pabaigoje paskelbė, kad tais metais iki pateiktų duomenų datos buvo sužeisti 185 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai.

Tai maždaug 11 procentų daugiau nei atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu, kai buvo sužeisti 167 žmonės.

Ypač didelį susirūpinimą kelia nepilnamečių sužalojimai. Iš 185 nukentėjusių vairuotojų net 95 buvo nepilnamečiai. Ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu tokių nukentėjusiųjų buvo 71.

Taigi nepilnamečių sužeistųjų skaičius padidėjo maždaug 34 procentais.

Dar vieną problemą atskleidė Transporto kompetencijų agentūros atliktas vaikų elgesio prie mokyklų tyrimas.

Ministerijos paskelbtais duomenimis, net 81 procentas stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo, o 85 procentai stebėtų vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją.

Šie duomenys rodo, kad dalis jaunųjų eismo dalyvių nesilaiko net svarbiausių saugumo taisyklių.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas, pristatydamas siūlomus pakeitimus, akcentavo būtinybę gerinti visų eismo dalyvių saugumą ir griežtinti pavojingo elgesio kontrolę.

Galingesnis paspirtukas gali reikšti visai kitus reikalavimus

Tėvams, planuojantiems pirkti elektrinį paspirtuką vaikui, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo kainą, išvaizdą ar nuvažiuojamą atstumą.

Rinkoje galima rasti modelių, kurių galia ir maksimalus greitis gerokai viršija įprastoms elektrinėms mikrojudumo priemonėms taikomas ribas.

Pavyzdžiui, paspirtukas, galintis išvystyti 40 ar 50 km/val. greitį, nebūtinai gali būti teisėtai naudojamas pagal įprastas elektrinių paspirtukų taisykles.

Jeigu transporto priemonės didžiausia naudingoji galia viršija 1 kW arba didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/val., jai gali būti taikomi motorinėms transporto priemonėms nustatyti reikalavimai.

Tai gali apimti registraciją, techninę apžiūrą, privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą ir atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Todėl prieš perkant galingesnį modelį būtina patikrinti ne tik pardavėjo nurodomas charakteristikas, bet ir transporto priemonės teisinę kategoriją.

Ką tėvai turėtų aptarti su vaiku prieš pirmąją kelionę?

Net jei vaikas jau sulaukė įstatymuose numatyto amžiaus, tai savaime nereiškia, kad jis moka saugiai dalyvauti eisme.

Prieš pirmąją kelionę verta kartu išbandyti stabdymą, posūkius ir kliūčių apvažiavimą saugioje vietoje.

Taip pat naudinga paaiškinti, kodėl pavojinga važiuojant naudotis telefonu, netikėtai keisti kryptį ar dideliu greičiu lenkti pėsčiuosius.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tinkamam šalmo dydžiui ir užsegimui. Net labai geras šalmas gali neužtikrinti tinkamos apsaugos, jei jis per laisvas arba netaisyklingai užsegtas.

Vaikams taip pat svarbu išmokti atpažinti situacijas, kuriose geriau nulipti nuo paspirtuko – pavyzdžiui, judriose perėjose, žmonių pilnose vietose ar esant prastam matomumui.

Svarbiausia suprasti, kad elektrinis paspirtukas yra transporto priemonė, o jo vairuotojui taikoma atsakomybė už saugų elgesį.

Ką būtina žinoti prieš leidžiant vaikui važiuoti?

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, savarankiškai dalyvauti viešajame eisme elektriniu paspirtuku galima nuo 16 metų, o turint specialaus mokymo kurso pažymėjimą – nuo 14 metų.

Jaunesniems vaikams taikoma išimtis važinėjant gyvenamojo namo kieme, tačiau mažesnius nei 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugusieji.

Be to, nuo 2026 metų visiems elektrinių paspirtukų vairuotojams privalomi šalmai, o viešajame eisme galioja greičio, važiavimo vietos ir kiti saugumo apribojimai.

Ateityje šios taisyklės gali dar keistis, todėl prieš perkant elektrinį paspirtuką ar leidžiant juo naudotis vaikui verta patikrinti naujausią oficialią informaciją.

Elektrinis paspirtukas gali būti patogi susisiekimo priemonė, tačiau saugumas turi prasidėti dar prieš pirmąją kelionę.

Patiko straipsnis? Pasidalink!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *