Klausimai dėl premjero sutuoktinės darbo savivaldybėje ir Raudondvario dvare

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė dirba Kauno rajono savivaldybėje, o taip pat užima pusės etato viešųjų ryšių specialistės pareigas savivaldybei pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvare“. Ši informacija paskatino diskusijas apie jos įdarbinimo aplinkybes, darbo funkcijų viešumą ir tai, ar jos buvo faktiškai vykdomos.

Viešai skelbiama, kad A. Sinkevičienė 2024 metais be konkurso paskirta Kauno rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja. Pernai jos metinės pajamos viršijo 73,5 tūkst. eurų, o maždaug ketvirtadalį šios sumos sudarė atlygis iš „Raudondvario dvaro“.

Taip pat pasirodė teiginių, esą dalis dvaro darbuotojų nežinojo apie tokį kolegę, o informacija apie ryšius su visuomene viešai neskelbiama. Dėl to kilo klausimų ne tik dėl formalių procedūrų, bet ir dėl darbo turinio bei jo matomumo.

Savivaldybės pateiktas paaiškinimas

Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad A. Sinkevičienė, anksčiau turėjusi Plūkaitės pavardę, savivaldybėje dirba nuo 2013 metų. Pasak administracijos, ji ėjo mero padėjėjos, o ne patarėjos pareigas. Į jas, kaip teigiama, buvo paskirta atsižvelgus į išsilavinimą, profesinę patirtį, kompetenciją ir asmenines savybes.

Savivaldybės komentare taip pat pažymima, kad 2022 m. sausio 6 d. A. Sinkevičienė grįžo iš motinystės atostogų ir toliau dirbo Kauno rajono savivaldybėje.

Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius savivaldybėje įsteigtas 2023 metų kovą. Administracija tokį sprendimą sieja su sparčiai augančiu Kauno rajono gyventojų skaičiumi ir valstybės deleguota tarptautinių ryšių funkcija.

„Norime pažymėti, kad Aistė Sinkevičienė (tuo metu dar Plūkaitė) Kauno rajono savivaldybėje dirba nuo 2013 metų ir ėjo mero padėjėjos, o ne patarėjos, kaip skelbiama straipsnyje, pareigas. Į šias pareigas A. Plūkaitė buvo paskirta, įvertinus jos išsilavinimą ir profesinę patirtį, kompetenciją, asmenines savybes.

2022 m. sausio 6 d. A. Sinkevičienė grįžo iš motinystės atostogų ir tęsė darbą Kauno r. savivaldybėje.

Tik po daugiau nei metų – 2023 m. kovą Kauno r. savivaldybėje buvo įsteigtas Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius. Tokio skyriaus įsteigimui poreikis atsirado dėl sparčiai didėjančio Kauno r. gyventojų skaičiaus bei valstybės deleguotuos tarptautinių ryšių funkcijos. Tokie skyriai veikia daugelyje miestų ir rajonų savivaldybių, ko Kauno r. neturėjo, tad skyriaus įsteigimas – natūralus ir savalikis procesas.

Kadangi savivaldybėje buvo įsteigtas visiškai naujas skyrius, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla įvertinta kaip viršijanti lūkesčius gali būti perkeltas į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas“, – rašoma savivaldybės komentare.

Administracija taip pat teigia, kad skyrių vedėjų atlyginimų vidurkis atitinka savivaldybėje nustatytas normas. Jos teigimu, priėmimas be konkurso galimas, kai laikomasi tarnybinio vertinimo nuostatų.

Politikų keliami klausimai

Vis dėlto savivaldybės paaiškinimas daugiausia atsako į teisinių procedūrų klausimus, tačiau nepašalina abejonių dėl darbo funkcijų turinio ir jų viešo matomumo. Politikai ragina situaciją įvertinti išsamiau.

Vienas opozicijos politikų teigė: „Turėtume tikrai įsivertinti ir, manau, detaliai įsivertę, tikrai svarstysime tokią galimybę“.

Kiti politikai atkreipia dėmesį į moralinę situacijos pusę ir galimo favoritizmo klausimą. Liberalų lyderė pareiškė: „Nuo fiktyvių verslų iki fiktyvių įdarbinimų – naujai senasis socdemų veidas, jiems vis tik netrukdantis kalbėti apie skaidrumus ir auditus. Vis tik yra dar viena, gerokai gilesnė problema. Tai realusis socdemų požiūris į moteris. Nuo „duodavau pasinaudoti telefonu pietų metu“ iki fiktyvios darbo vietos dvare. Nelabai panašu į tikėjimą, kad moterys yra savarankiškos ir gebančios sukurti savo karjerą pačios“.

Parlamentarai ir etikos institucijos gali domėtis įdarbinimo aplinkybėmis. Tuo metu visuomenė laukia aiškių paaiškinimų, kurie padėtų nustatyti, ar darbas dvare buvo realiai atliekamas ir ar visos procedūros atitiko įstatymus. Viešojoje diskusijoje pagrindinis klausimas išlieka pasitikėjimas viešąja tarnyba bei jos skaidrumu.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *