Pelenai dažnai pasirenkami kaip natūrali trąša, nes juose gausu kalio ir kalcio. Vis dėlto jų nauda priklauso nuo dirvos savybių, augalų poreikių ir naudojamo kiekio. Pernelyg šarminiai pelenai gali pakeisti dirvos pH, sumažinti kai kurių mikroelementų prieinamumą ir pažeisti augalų šaknis.
Prieš barstant pelenus darže verta įvertinti dirvos rūgštingumą, pasirinkti tinkamas kultūras ir laikytis rekomenduojamų normų. Taip pat svarbu žinoti, su kokiomis trąšomis ar organinėmis medžiagomis pelenų maišyti nereikėtų.
Pelenų sudėtis priklauso nuo to, kas buvo deginama
Skirtingos kilmės pelenai augalus aprūpina nevienodomis medžiagomis. Medžių pelenai paprastai būna turtingesni kalcio, o žolių, grikių ir saulėgrąžų pelenuose dažniau vyrauja kalis. Todėl jų poveikis dirvai ir augalams taip pat gali skirtis.
Pelenai pasižymi šarminėmis savybėmis, tad prieš juos naudojant svarbu žinoti dirvos pH. Neutralioje ar šarminėje dirvoje jie gali sustiprinti mikroelementų, ypač geležies ir mangano, fiksaciją. Dėl to augalai šiuos elementus įsisavina prasčiau, gali silpniau augti ir tapti jautresni ligoms.
Kuriems augalams pelenai gali būti netinkami?
Į pelenus augalai reaguoja skirtingai. Bulvės, pomidorai, arbūzai, melionai, cukinijos, baklažanai, ridikėliai, daikonai ir braškės dažniausiai geriau auga šiek tiek rūgštesnėje dirvoje. Todėl pelenai šioms kultūroms gali būti žalingi: pakilęs pH ir šarminė aplinka gali skatinti parazitų plitimą bei mažinti derlingumą.
Kopūstams, agurkams, morkoms ir burokėliams pelenuose esantis kalis dažnai būna naudingas, nes gali padėti augti ir formuoti derlių. Vis dėlto net ir šioms kultūroms pelenus reikėtų naudoti įvertinus konkrečią dirvą.
Kiek pelenų naudoti?
Per didelis pelenų kiekis gali nudeginti šaknis, skatinti druskų kaupimąsi ir ilgainiui pabloginti dirvos struktūrą bei augalų mitybą.
Rekomenduojama norma – nuo 100 iki 200 gramų vienam kvadratiniam metrui.
Norint sumažinti vietinių pažeidimų riziką, pelenus galima naudoti tirpalo pavidalu:
- 100–200 gramų pelenų ištirpinkite 10 litrų vandens;
- palikite mišinį kelioms valandoms;
- skaidrų tirpalą nupilkite ir juo palaistykite augalus.
Taip trąša pasiskirsto tolygiau, o augalų pažeidimo rizika sumažėja.
Ko nederėtų maišyti su pelenais?
Pelenų šarmingumas gali sumažinti kai kurių trąšų veiksmingumą. Jų nerekomenduojama maišyti su azoto trąšomis, tokiomis kaip amonio nitratas ar karbamidas. Šarminė terpė skatina azoto išgaravimą į atmosferą, todėl dirvoje jo lieka mažiau.
Pelenų taip pat nereikėtų naudoti kartu su šviežiu mėšlu ar mulčiumi. Pelenuose esantis kalcis gali sulėtinti organinių medžiagų skaidymą. Dėl susidarančių kalcio junginių fosforo trąšos gali tapti mažiau prieinamos, o kalio chloridas gali prisidėti prie druskų kaupimosi dirvoje.
Atsargiai neutralizuokite pelenų šarmingumą
Pelenų šarmingumui sumažinti kai kurie sodininkai naudoja acto tirpalą. Į 5 litrus vandens reikia įmaišyti puodelį pelenų, įpilti 3 valgomuosius šaukštus acto ir, prasidėjus putojimui, papildyti dar 5 litrais vandens.
Tokį tirpalą reikia naudoti atsargiai. Lengvoje, smėlingoje dirvoje jis gali greitai išplauti naudingas maistines medžiagas, todėl tinkamesnis pakankamai derlingam ir drėgmę išlaikančiam dirvožemiui.
Svarbiausia – įvertinti dirvą ir augalus
Prieš naudojant pelenus verta išmatuoti dirvos pH ir įvertinti auginamų kultūrų mitybos poreikius. Laikantis rekomenduojamų normų bei tinkamai derinant pelenus su kitomis trąšomis, galima prisidėti prie augalų atsparumo ir derliaus gerinimo.
Pelenų tirpalas padeda tolygiau paskirstyti trąšą ir sumažinti šaknų nudegimo tikimybę. Tačiau pelenų negalima neapgalvotai maišyti su azoto, kai kuriomis fosforo trąšomis, šviežiu mėšlu ar mulčiumi. Tinkamai naudojami jie gali būti nebrangus ir veiksmingas kalio šaltinis, tačiau jų kiekis ir naudojimo būdas turi atitikti dirvos bei augalų poreikius.