Socialiniuose tinkluose vėl platinama žinutė, esą Lietuva, Latvija ir Estija yra „užblokuotos“. Vis dėlto ši formuluotė klaidina: kalbama ne apie Baltijos valstybių sienų, interneto ar kitokią blokadą, o apie 2024 metais Baltarusijoje apribotą prieigą prie dalies Baltijos šalių žiniasklaidos svetainių.
Sprendimą Baltarusijos Informacijos ministerija priėmė 2024 metų balandžio 8 dieną. Tuo metu Minskas aiškino, kad tai yra atsakas į Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje taikytus apribojimus Baltarusijos valstybinei bei su režimu siejamai žiniasklaidai.
Apribota prieiga prie dalies žiniasklaidos išteklių
2024 metų balandžio pradžioje Baltarusijos užsienio reikalų ministerija inicijavo atsakomąsias priemones Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaidos priemonėms. Po kelių dienų šalies Informacijos ministerija paskelbė ribojanti prieigą prie dalies šių valstybių interneto išteklių.
Ministerija sprendimą grindė tuo, kad Baltijos valstybėse buvo draudžiama tam tikrų Baltarusijos žiniasklaidos priemonių veikla. Institucijos nurodė, kad priemonės taikomos „dėl tam tikrų Baltarusijos žiniasklaidos priemonių veiklos draudimo Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijoje“.
Tačiau išsamaus blokuojamų Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaidos priemonių sąrašo Baltarusijos institucijos tuomet viešai nepaskelbė.
Tai nebuvo visų trijų šalių blokada
Skambi antraštė apie „užblokuotą Lietuvą“ gali sudaryti įspūdį, kad Baltarusija izoliavo ištisas valstybes. Faktinė situacija buvo gerokai siauresnė.
Ribojimai buvo susiję su žiniasklaidos interneto svetainių pasiekiamumu Baltarusijos teritorijoje. Kitaip tariant, Baltarusijoje esantiems interneto naudotojams buvo sunkiau arba neįmanoma pasiekti dalies Baltijos šalyse veikiančių informacijos šaltinių.
Tai nereiškė, kad Lietuvoje nustojo veikti naujienų portalai ar internetas. Tikslesnis šio įvykio apibūdinimas būtų toks: Baltarusija savo teritorijoje apribojo prieigą prie dalies Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaidos svetainių.
Minskas sprendimą vadino atsaku
Baltarusijos valdžia savo veiksmus pristatė kaip atsakomąją priemonę. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Baltijos valstybės sugriežtino Rusijos ir Baltarusijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos prieinamumo ribojimus.
Europos Sąjunga taip pat nustatė transliavimo apribojimus Kremliaus remiamiems kanalams.
Tai buvo grindžiama tuo, kad tokie kanalai naudojami sistemingai dezinformacijai ir informacinei manipuliacijai skleisti.
Europos Komisijos dokumentuose pažymėta, kad prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos reguliuotojai sustabdė dalies Rusijos bei kitų propagandinių kanalų transliavimą.
Minskas šiuos veiksmus vertino kaip Baltarusijos informacijos šaltinių diskriminavimą. Todėl 2024 metų balandį jis pasirinko atsakyti panašiu būdu – riboti Baltijos šalių žiniasklaidos prieinamumą Baltarusijoje.
Pirmas tokio pobūdžio žingsnis
Baltarusijos žurnalistų asociacija 2024 metų žiniasklaidos padėties apžvalgoje balandžio 8-osios sprendimą įvardijo kaip pirmą atvejį, kai Informacijos ministerija užsienio žiniasklaidai pritaikė tokias atsakomąsias priemones dėl kitose valstybėse įvestų apribojimų Baltarusijos kanalams.
Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai informacinės erdvės kontrolė Baltarusijoje jau buvo itin griežta. Po 2020 metų prezidento rinkimų ir masinių protestų valdžia smarkiai sustiprino nepriklausomos žiniasklaidos, žurnalistų ir interneto turinio kontrolę.
„Freedom House“ 2024 metų ataskaitoje teigiama, kad šalyje toliau intensyvėjo nepriklausomų informacijos šaltinių blokavimas, o „ekstremizmo“ teisės aktai buvo naudojami prieš valdžiai nepalankią informaciją.
Interneto kontrolė apėmė tūkstančius išteklių
Baltijos šalių žiniasklaidai pritaikyti ribojimai buvo tik dalis platesnės interneto kontrolės sistemos. Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, 2024 metais Informacijos ministerija sistemingai stebėjo interneto leidinius, inicijavo svetainių blokavimą ir skelbė įspėjimus jų valdytojams.
Tuometis informacijos ministras Maratas Markovas 2024 metų rugsėjį skelbė, kad iki rugsėjo 1 dienos šalyje buvo blokuojama maždaug 14 tūkst. interneto išteklių. Daugiau kaip 5 tūkst. svetainių ar kitų interneto resursų buvo siejami su valdžios vadinamu „ekstremistiniu turiniu“.
Baltarusijos žurnalistų asociacija interneto blokavimą vertino kaip vieną pagrindinių administracinės cenzūros įrankių.
Nepriklausomai žiniasklaidai taikomas spaudimas
Ribojimai neapsiribojo užsienio portalais. „Freedom House“ nurodo, kad Baltarusijos valdžia sustiprino nepriklausomos žiniasklaidos ir kitų informacijos šaltinių slopinimą. Žurnalistai bei interneto aktyvistai susidūrė su areštais, baudžiamuoju persekiojimu ir kitomis represijomis.
2024 metų balandį valdžia sudarė sąlygas panaikinti interneto svetainių domenus, jeigu šie ištekliai patekdavo į oficialius „ekstremistinės medžiagos“ sąrašus.
Tą patį mėnesį Tarptautinis žurnalistų apsaugos komitetas CPJ pasmerkė sprendimą panaikinti daugiau kaip 20 naujienų svetainių domenų, kuriuos režimas buvo priskyręs „ekstremistiniams“. Organizacija ragino nenaudoti kovos su ekstremizmu teisės aktų nepriklausomai žurnalistikai slopinti.
Informacinė konfrontacija nesibaigė
Baltarusijos ir Baltijos valstybių santykiai ypač pablogėjo po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų ir 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.
Lietuva, Latvija ir Estija yra tarp griežčiausiai Rusijos bei Baltarusijos režimų politiką kritikuojančių Europos Sąjungos valstybių. Minskas savo ruožtu sprendimus dėl sankcijų, pasienio kontrolės ar propagandinių kanalų ribojimo dažnai pateikia kaip priešiškus veiksmus.
Informacinė erdvė tapo viena šios konfrontacijos sričių. Europos Sąjunga Baltarusijos veiksmus prieš ES valstybes vertina ir platesniame hibridinių grėsmių kontekste. ES Taryba yra nurodžiusi, kad sankcijos režimui taikomos taip pat dėl veiksmų, kuriais siekiama destabilizuoti ES valstybes.
Sena žinia vėl pateikiama kaip nauja
Šiuo metu platinama publikacija gali sudaryti įspūdį, kad Baltarusija neseniai priėmė naują sprendimą prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją. Tačiau aptariamas sprendimas buvo priimtas 2024 metų balandžio 8 dieną.
Be to, straipsnis su beveik identiška informacija tą pačią dieną buvo paskelbtas portale „Technologijos.lt“. Todėl šią žinutę reikėtų vertinti kaip daugiau nei dvejų metų senumo įvykio aprašymą, o ne kaip naują 2026 metų Baltarusijos veiksmą.
Pati informacijos kontrolės problema Baltarusijoje išliko. Vėlesnės žiniasklaidos laisvės ataskaitos rodo, kad interneto turinio ribojimo sistema šalyje buvo toliau plečiama.
Taigi frazė, kad „Lietuva, Latvija ir Estija užblokuotos“, neatspindi tikrosios situacijos. 2024 metais Baltarusija savo teritorijoje apribojo prieigą prie dalies Baltijos šalių žiniasklaidos, šį veiksmą aiškindama kaip atsaką į Baltarusijos valstybinių ir propagandinių kanalų ribojimą Baltijos valstybėse.
