Pelenai dažnai pasirenkami kaip lengvai prieinama organinė trąša, tačiau jų naudojimas reikalauja atsargumo. Juose gausu kalio ir kalcio, bet netinkamas kiekis ar netinkamas laikas gali pakeisti dirvos pH, sumažinti kai kurių mikroelementų prieinamumą ir pažeisti augalų šaknis. Todėl prieš barstant pelenus verta įvertinti dirvos rūgštingumą, auginamas kultūras ir pasirenkamą tręšimo būdą.
Pelenų sudėtis priklauso nuo sudegintos medžiagos
Ne visų pelenų savybės vienodos. Degintų medžių pelenai paprastai turi daugiau kalcio, o iš žolių, grikių ar saulėgrąžų atliekų gauti pelenai – daugiau kalio. Kadangi pelenai pasižymi šarminiu poveikiu, prieš juos naudojant svarbu išmatuoti dirvos pH.
Neutralioje ar šarminėje dirvoje pelenai gali skatinti mikroelementų fiksaciją. Dėl to augalams gali būti sunkiau pasisavinti geležį ir manganą, o jų pažeidžiamumas ligoms gali padidėti.
Kurioms kultūroms pelenai netinka
Šarminę terpę toleruoja ne visi augalai. Pelenais nerekomenduojama tręšti bulvių, nes tai gali didinti parazitų riziką. Atsargiai juos reikėtų naudoti ir auginant pomidorus, arbūzus, melionus, cukinijas, baklažanus, ridikėlius, daikonus bei braškes – šioms kultūroms dažnai tinkamesnė šiek tiek rūgšti dirva.
Tuo metu kopūstai, agurkai, morkos ir burokėliai dažnai gerai reaguoja į pelenų suteikiamą kalį.
Dozė ir saugesnis tręšimo būdas
Per didelis pelenų kiekis gali nudeginti šaknis arba paskatinti druskų kaupimąsi dirvoje. Rekomenduojama norma – 100–200 g pelenų vienam kvadratiniam metrui.
Norint pelenus paskirstyti tolygiau, galima paruošti tirpalą: 100–200 g pelenų ištirpinti 10 litrų vandens, palaikyti keletą valandų ir nupilti skaidrų skystį. Toks būdas sumažina vietinio perdozavimo riziką.
Kokių derinių reikėtų vengti
Pelenų nereikėtų maišyti su azoto trąšomis, pavyzdžiui, amonio nitratu ar karbamidu. Jų šarminis poveikis skatina azoto išgaravimą, todėl tręšimas tampa mažiau efektyvus.
Kartu su pelenais taip pat nerekomenduojama naudoti šviežio mėšlo ar mulčiaus, nes pelenuose esantis kalcis lėtina organinių medžiagų skaidymą. Dėl kalcio susidarymo fosforo trąšos gali tapti mažiau prieinamos, o kalio chloridas gali padidinti druskų koncentraciją dirvoje.
Pelenų šarmingumo mažinimas
Kai kurie sodininkai pelenų šarmingumą mažina acto tirpalu. Tam vieną puodelį pelenų reikia ištirpinti 5 litruose vandens, įpilti 3 valgomuosius šaukštus acto – mišinys suputos, – o tada papildyti dar 5 litrais vandens.
Vis dėlto lengvoje smėlingoje dirvoje toks tirpalas gali greitai išplauti vertingas medžiagas. Todėl jį reikėtų naudoti atsargiai ir tik ten, kur dirva gali išlaikyti drėgmę bei maistingąsias medžiagas.
Į ką atkreipti dėmesį prieš tręšiant
- Patikrinkite dirvos pH.
- Įvertinkite konkrečių auginamų kultūrų poreikius.
- Laikykitės 100–200 g pelenų vienam kvadratiniam metrui normos.
- Jei reikia tolygesnio paskirstymo, rinkitės pelenų tirpalą.
- Vienu metu nederinkite pelenų su azoto ar fosforo trąšomis.
Tinkamai naudojami pelenai gali būti nebrangus ir veiksmingas kalio šaltinis. Tačiau jų naudojimo planas turėtų būti paremtas dirvos būkle ir konkrečių augalų poreikiais – tik taip galima išvengti žalos.