Medus vertinamas dėl savo skonio ir natūralių savybių, tačiau ne kiekvienas prekyboje esantis produktas yra vienodos kokybės. Į medų gali būti įmaišoma sirupo, krakmolo ar vandens. Įvertinę jo išvaizdą, kvapą, konsistenciją ir atlikę kelis paprastus bandymus, galite lengviau pastebėti galimus klastotės požymius.
Pradėkite nuo išvaizdos ir konsistencijos
Natūralus medus dažniausiai būna vientisas, be aiškiai atsiskyrusių sluoksnių, putų ar neįprastų nuosėdų. Šviežias jis paprastai yra tirštas ir lipnus. Po kelių mėnesių dauguma medaus rūšių pradeda kristalizuotis – tai įprastas natūralus procesas, o ne gedimo ženklas.
Jeigu produktas ilgą laiką išlieka visiškai skystas arba jame matyti ryškūs sluoksniai, tai gali kelti įtarimų dėl pridėto cukraus sirupo ar kitų priedų.
Atkreipkite dėmesį į aromatą ir skonį
Tikro medaus kvapas priklauso nuo žiedadulkių rūšies. Jame gali būti juntamas gėlių, žolių ar vaško aromatas, o kai kuriais atvejais – lengvas karamelės ar uogų tonas. Jei medus beveik nekvepia arba jo skonį sudaro tik ryškus cukraus saldumas, tai gali būti natūralumo stokos požymis.
Natūralaus medaus skonis dažnai būna įvairesnis ir gali šiek tiek kutenti gerklę. Tuo metu falsifikatai dažniausiai atrodo labai saldūs, tačiau jų skonis – gana vienodas ir „plokščias“.
Paprasti bandymai su vandeniu ir popieriumi
Įdėkite šaukštą medaus į stiklinę šalto vandens. Natūralus produktas dažniausiai nusėda ant dugno ir tirpsta palyginti lėtai. Jei medus iškart ištirpsta ir nudažo visą vandenį, jame gali būti sirupo ar kitų tirpių cukrų. Vis dėlto šis būdas nėra absoliutus, todėl vien jo nepakanka galutinei išvadai.
Kitas bandymas – užlašinti medaus ant servetėlės arba popieriaus.
Natūralus medus paprastai neišsisklaido ir nepalieka šlapios dėmės. Jei popierius sudrėksta, produkte gali būti per daug vandens.
Stebėkite, kaip medus teka
Leisdami medui tekėti nuo šaukšto, atkreipkite dėmesį į srovę. Kokybiškas medus dažniausiai teka plonu, tolygiu siūleliu. Jei srovė dažnai nutrūksta ir medus krinta atskirais lašais, tai gali rodyti priedus arba kitokią produkto sudėtį.
Jodo ir acto bandymai
Medų galima praskiesti nedideliu kiekiu vandens ir įlašinti jodo. Mėlyna spalva gali reikšti krakmolo ar miltų priemaišą. Įlašinus acto, putojimas arba šnypštimas gali rodyti kalcio karbonato ar sodos likučius.
Šie bandymai kartais gali pateikti klaidingą rezultatą, todėl jų nereikėtų vertinti atskirai. Patikimiau požymius palyginti su medaus išvaizda, kvapu, skoniu ir konsistencija.
Šildymas, laikymas ir saugumas
Švelniai pašildytas iki kūno temperatūros tikras medus neturėtų pakeisti kvapo ar spalvos. Tačiau per didelis kaitinimas gali sunaikinti dalį naudingų medžiagų. Medų geriausia laikyti sausoje ir tamsioje vietoje, sandariai uždarytą.
Medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų dėl botulizmo rizikos.
Patikimiausias pasirinkimas – aiški kilmė
Namų sąlygomis atliekami bandymai gali suteikti tik preliminarią informaciją. Perkant verta rinktis patikimus bitininkus ar sertifikuotus pardavėjus, perskaityti etiketę ir patikrinti kilmės informaciją. Jei abejonių lieka, tiksliausiai jas gali išsklaidyti laboratorinis tyrimas.
