Kaip apsaugoti daržą nuo šliužų: svarbiausios priemonės

Atšilus orams šliužai gali labai greitai tapti rimta grėsme daržui. Ypač daug žalos padaro invazinės rūšys, tarp jų – luzitaninis arionas. Jos sparčiai dauginasi, geba išgyventi komposte ir purioje dirvoje, todėl per trumpą laiką gali nuniokoti lysves. Dėl šios priežasties apsaugos priemonių verta imtis vos prasidėjus pirmajam šliužų aktyvumo laikotarpiui.

Kurių pilvakojų reikėtų saugotis?

Ne visi pilvakojai kenkia sodui ar daržui. Daug rūšių gyvena miškuose, pievose arba vandenyje ir kultūrinių augalų nepuola. Tačiau dirvašliužai ir arionai gali smarkiai pažeisti salotas, braškes, jaunus daigus bei dekoratyvinius augalus.

Kai kurios šliužų rūšys per sezoną padeda iki kelių šimtų kiaušinių. Be to, jų gleivės gadina užaugintos produkcijos išvaizdą ir gali pernešti parazitines lervas, pavojingas naminiams gyvūnams.

Pirmiausia pasirūpinkite prevencija

Šliužai dieną dažniausiai slepiasi drėgnose, nuo saulės apsaugotose vietose. Todėl verta sumažinti tokių slėptuvių skaičių: pašalinti senas lentas, akmenis, augalų liekanas ir pernelyg tankų mulčio sluoksnį. Jautresnius daigus rekomenduojama sodinti atokiau nuo komposto krūvų ir kitų vietų, kuriose gali slėptis moliuskai.

Svarbus ir laistymo laikas. Vakarais lysvių geriau nelaistyti – laistant ryte, iki vakaro dirva spėja pradžiūti ir tampa mažiau patraukli šliužams.

Gaudyklės padeda sumažinti jų skaičių

Šliužams galima įrengti paprastas slėptuves. Tam tinka apverstas vazonas, medinė lenta ar didesnė meliono puselė. Ryte po jomis susirinkusius šliužus reikia surinkti ir sunaikinti.

Taip pat naudojami plastikiniai indai su alumi arba mielių tirpalu. Kvapas privilioja šliužus, tačiau tokios gaudyklės veikia tik nedideliu atstumu, todėl jas reikia reguliariai išvalyti. Pramoniniai spąstai su jaukais taip pat gali būti veiksmingi, jei įkasami laikantis gamintojo instrukcijų.

Užtvaros ir natūralūs sąjungininkai

Pakeltų lysvių kraštus ar augalų kamienus galima apsaugoti vario juostelėmis arba folija. Vario sąveika su šliužų gleivėmis sudaro fizinį barjerą, kurio šie moliuskai paprastai vengia. Vermikulito juostos mažina drėgmę ir praeinamumą, tačiau pelenų juostos yra trumpalaikė priemonė, ypač po lietaus.

Populiaciją gali padėti mažinti ir natūralūs šliužų priešai. Todėl verta sudaryti sąlygas sode lankytis ežiams, rupūžėms bei kai kurioms paukščių rūšims.

Kada prireikia cheminių priemonių?

Jeigu prevencijos, gaudyklių ir mechaninių užtvarų nepakanka, neprofesionalūs vartotojai gali naudoti registruotą moliuskocidą su geležies fosfatu, pavyzdžiui, „Ferramol“. Granules būtina berti tik pagal etiketėje nurodytą normą ir ne dažniau, nei leidžiama – paprastai ne daugiau kaip keturis kartus per sezoną. Prieš pakartotinį naudojimą reikia palaukti, kol ankstesnių granulių nebeliks.

Visiškai išnaikinti šliužus praktiškai neįmanoma, todėl geriausiai veikia kelių būdų derinys. Ankstyva prevencija, reguliarus lysvių tikrinimas, gaudyklės, užtvaros ir, jei būtina, saugiai naudojamos cheminės priemonės gali padėti sumažinti žalą bei apsaugoti jautriausius daigus ir derlių.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *