Nors pelenai dažnai pasirenkami kaip pigi ir lengvai prieinama trąša, jų negalima laikyti universalia priemone. Jie mažina dirvožemio rūgštingumą, papildo jį kalciu, kaliu, fosforu ir magniu, tačiau netinkamai panaudoti gali pakenkti rūgščią terpę mėgstantiems augalams, jaunoms šaknims ir daigams.
Kaip pelenai veikia dirvą
Pelenų sudėtyje daugiausia yra mineralinių druskų – kalcio, kalio, fosforo ir magnio, taip pat mažesnių kiekių mikroelementų. Dėl to dirva tampa šarmingesnė, o kai kuriais atvejais gali pagerėti šaknų vystymasis ir vaisių formavimasis.
Vis dėlto pelenai mažina dirvos gebėjimą sulaikyti drėgmę ir didina joje tirpių druskų koncentraciją. Tai ypač nepalanku jaunoms šaknims, todėl pelenus reikia berti saikingai ir ne tiesiai prie gležnų augalų.
Kuriems augalams pelenų geriau nenaudoti
Pelenų reikėtų vengti vietose, kur auginami rūgščią dirvą mėgstantys augalai. Tai:
- spygliuočiai, pavyzdžiui, tujos, kėniai ir kadagiai;
- rūgščią terpę mėgstančios dekoratyvinės gėlės – hortenzijos, rododendrai, azalijos, kamelijos ir viržiai;
- šilauogės, ridikėliai, arbūzai ir rūgštynės.
Netinkamo tręšimo požymiai gali būti pageltę ar susmulkėję lapai, baltos dėmės ant lapų, džiūstantys jauni ūgliai ir kartūs vaisiai.
Saugus pelenų naudojimas
Prieš tręšiant verta ištirti dirvožemio pH ir maistinių medžiagų kiekį. Tai padės įvertinti, ar pelenai apskritai reikalingi. Sausų pelenų vienam kvadratiniam metrui rekomenduojama berti ne daugiau kaip vieną stiklinę.
Jei naudojamas tirpalas, 10 litrų vandens galima ištirpinti 150–250 gramų pelenų. Vis dėlto tokį mišinį reikėtų naudoti atsargiai ir tik esant poreikiui. Pelenų nepilkite tiesiai ant jaunų ūglių, šaknų ar nesubrendusių sodinukų.
Su kuo pelenų nederėtų maišyti
Pelenų nemaišykite su karbamidu (urea) ar šviežiu mėšlu.
Tokie deriniai gali sukelti toksiškas reakcijas arba nudeginti augalus. Pelenų taip pat nereikėtų tiesiogiai derinti su fosforo trąšomis – saugiau jas naudoti skirtingu metu.
Komposte nedidelis pelenų kiekis gali pagerinti jo struktūrą, tačiau persistengus pasikeičia komposto savybės. Jei dirvoje jau yra daug kalcio, papildomi pelenai taip pat nerekomenduojami, nes gali pradėti džiūti jauni ūgliai ir atsirasti lapų dėmių.
Kokių pelenų vengti
Darže nenaudokite pelenų, likusių nuo dažytos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos. Juose gali būti toksinių medžiagų. Netinka ir anglies pelenai.
Jei pelenai konkrečiam augalui netinka, galima rinktis pagal dirvožemio analizę skiedžiamas mineralines trąšas, kalkinimą tik pagal pH arba organinį kompostą.
Pelenai gali būti naudingi, tačiau jų poveikis priklauso nuo dirvos ir auginamų kultūrų. Laikantis normų, įvertinus dirvožemio būklę ir vengiant rūgščią terpę mėgstančių augalų, galima išvengti žalos. Priešingu atveju netinkamas tręšimas gali pridaryti daugiau problemų nei duoti naudos.