Į atvirą gruntą perkelti kopūstai pirmiausia turi prigyti, o vėliau jiems reikia papildomų maistinių medžiagų. Tinkamai parinktas tręšimo laikas ir sudėtis padeda augalams sparčiau auginti lapus, stiprinti šaknis ir formuoti tankias, kokybiškas gūžes. Kopūstai ypač intensyviai naudoja azotą, fosforą ir kalį.
Pirmą kartą tręškite ne iškart po sodinimo
Vos pasodintų daigų tręšti paprastai nereikėtų. Jiems būtina skirti laiko įsišaknyti ir prisitaikyti prie naujos vietos. Pirmąjį maitinimą geriausia planuoti praėjus maždaug 15–20 dienų po sodinimo, kai augalai pradeda aktyviau leisti lapus ir jau sunaudoja dalį dirvoje esančių maisto medžiagų.
Pirmojo tręšimo sudėtis
Pradiniam tręšimui galima paruošti tirpalą iš vienam kibirui vandens skirtų 20 g superfosfato, 10 g karbamido ir 10 g kalio trąšų. Tokia kombinacija aprūpina augalą skirtingomis medžiagomis: fosforas padeda šaknims, azotas skatina žaliosios masės augimą, o kalis stiprina atsparumą ligoms bei temperatūros svyravimams.
Paruoštą tirpalą pilkite tiesiai po šaknimis. Prieš tai kopūstus būtina palaistyti švariu vandeniu – taip trąšos lengviau prasiskverbs į dirvą ir sumažės šaknų nudeginimo rizika.
Jei vietoj karbamido renkatės amonio salietrą
Karbamidą galima pakeisti amonio salietra. Vienam kibirui vandens naudojama 1–2 valgomieji šaukštai. Ši trąša veiksmingai skatina lapų augimą, tačiau su azotu persistengti negalima: per didelis jo kiekis gali paskatinti lapų vešėjimą ir trukdyti susidaryti tankioms gūžėms.
Azoto trąšų nenaudokite karštą, saulėtą dieną ir neviršykite rekomenduojamų dozių.
Po savaitės ar dviejų – organinės trąšos
Praėjus 1–2 savaitėms nuo pirmojo tręšimo, kopūstus galima papildomai patręšti organinėmis medžiagomis. Tam tinka gerai sunokęs karvių mėšlas, pagal instrukcijas praskiestas paukščių mėšlas arba dilgėlių raugas. Tokios trąšos papildo augalų maisto medžiagų atsargas, gerina dirvos struktūrą ir sudaro sąlygas formuotis didesnėms gūžėms.
Jeigu organinių trąšų neturite, alternatyva gali būti nitrofoska – maždaug du valgomieji šaukštai vienam kibirui vandens.
Liaudiškos priemonės: kada svarbus saikas
Kopūstams dar naudojami medžio pelenai, amoniako spiritas, boro rūgštis ir maistinė soda. Pelenai papildo dirvą kaliu bei mikroelementais: juos galima paberti aplink augalus arba naudoti ruošiant tirpalus.
Boro rūgštis gali padėti formuotis tankesnėms gūžėms, tačiau ją būtina naudoti itin mažomis dozėmis. Maistinė soda kartais pasitelkiama siekiant sumažinti gūžių skilimo riziką, bet jos taip pat negalima berti ar pilti per daug, kad dirvos pH nepasikeistų augalams nepalankia kryptimi.
Vėlyvoms veislėms reikia daugiau kalio
Vėlyvųjų kopūstų papildomu maitinimu reikėtų pasirūpinti vasaros pabaigoje. Likus maždaug trims savaitėms iki derliaus nuėmimo, rekomenduojama papildyti kalio atsargas, pavyzdžiui, naudojant 40–50 g kalio sulfato vienam kibirui vandens. Tai padeda išlaikyti gūžių tvirtumą ir pagerina jų laikymosi savybes.
Kaip atpažinti maistinių medžiagų trūkumą
Apie galimą trūkumą gali signalizuoti išblyškę lapai, sulėtėjęs augimas, silpnai besiformuojančios gūžės ir gelstantys apatiniai lapai. Pastebėjus tokius požymius, tręšimo nereikėtų atidėlioti, tačiau svarbu pasirinkti augalo poreikius atitinkančią trąšų rūšį.
Dirbdami su cheminėmis trąšomis naudokite apsaugos priemones, laikykitės dozių ir tręškite vakare arba debesuotą dieną. Taip sumažinsite augalų nudegimo tikimybę.
Svarbiausi darbai trumpai
- Pirmą kartą kopūstus tręškite praėjus 15–20 dienų po pasodinimo.
- Pradiniam tirpalui naudokite superfosfatą, karbamidą ir kalio trąšas nurodytomis proporcijomis.
- Po 1–2 savaičių papildomai patręškite organinėmis medžiagomis arba nitrofoska.
- Venkite per didelio azoto kiekio.
- Vėlyvosioms veislėms likus maždaug trims savaitėms iki derliaus skirkite papildomo kalio.