Šiltnamyje gegužės pradžioje pasodinti agurkų daigai pirmojo traškaus derliaus gali subrandinti jau birželį. Vis dėlto sėkmę lemia ne vien sodinimo data. Svarbu tinkamai paruošti dirvą, parinkti veislę, laikytis rekomenduojamų atstumų, reguliuoti drėgmę ir vėdinti šiltnamį. Ne mažiau reikšmingas ir nuoseklus augalų rišimas bei formavimas.
Dirvos paruošimas ir daigų auginimas
Agurkams geriausiai tinka derlinga, humusinga dirva, kurios pH siekia apie 6,0–7,0. Šiltnamio žemę kompostu arba gerai sukultivuotu mėšlu verta patręšti rudenį ar anksti pavasarį. Jei dirva sunki, į ją galima įmaišyti smėlio – taip pagerinamas drenažas.
Agurkų daigus patogu užsiauginti namuose arba įsigyti paruoštus. Toks būdas leidžia geriau kontroliuoti šiltnamio sezoną ir sumažina riziką, kuri kyla sėjant tiesiai į dar šaltą gruntą.
Kokią veislę pasirinkti?
Šiltnamyje auginamiems agurkams tinka vijoklinės ir parthenokarpiškos, arba savaplodės, veislės. Pastarosios vaisius subrandina be apdulkinimo, todėl ypač praverčia uždarame šiltnamyje.
Pasirinkus įprastas veisles, būtina sudaryti sąlygas vabzdžiams patekti į šiltnamį arba periodiškai atsargiai pajudinti augalus rankomis, kad žiedai būtų apdulkinti.
Sodinimo atstumai ir schema
Per tankiai pasodinti augalai prasčiau vėdinasi ir gauna mažiau šviesos, todėl sodinimo schema yra vienas svarbiausių darbų. Krūminiams agurkams palikite maždaug 30 cm tarp augalų ir 40–50 cm tarp eilių.
Vijoklines veisles sodinkite ne mažesniu kaip 50 cm atstumu tarp augalų ir eilių. Jei agurkai bus auginami horizontaliai, tarpai turėtų siekti 60–70 cm. Sodinant dviem eilėmis, daigus pravartu išdėstyti šachmatiškai – tai padeda tolygiau paskirstyti šviesą ir pagerina oro cirkuliaciją.
Jeigu agurkai sėjami tiesiai į dirvą, vienam metrui skiriamos 4–5 sėklos. Kitas variantas – į vieną duobutę dėti 2–3 sėklas, o tarp duobutučių palikti 55–60 cm. Vėliau paliekamas stipriausias daigas.
Drėgmė, mulčias ir tręšimas
Agurkams reikalinga tolygi drėgmė: dirva neturėtų visiškai išdžiūti, tačiau užsistovėjęs vanduo taip pat gali pakenkti.
Patogiausia naudoti lašelinį drėkinimą arba augalus laistyti ryte. Vakare reikėtų vengti vandens patekimo ant lapų.
Organinės medžiagos mulčias padeda išlaikyti drėgmę ir saugo šaknis nuo perkaitimo. Prieš sodinimą dirvą praturtinkite kompostu, o vegetacijos metu naudokite subalansuotas trąšas. Azoto neturėtų būti per daug: jis skatina lapų augimą, tačiau gali sumažinti vaisių formavimąsi.
Vijoklinių agurkų rišimas ir formavimas
Šiltnamyje vijoklinius agurkus patogu auginti vertikaliai, jų stiebus tvirtinant prie virvių ar grotelių. Ūglius reikia reguliariai pririšti ir nukreipti, o augalą formuoti pagal pasirinktą schemą.
Apatinėje augalo dalyje nuskinkite pirmuosius žiedus ir šoninius ūglius. Vėliau palikite vieną pagrindinį ūglį su pavienėmis vaisių užuomazgomis. Kai pagrindinis stiebas perauga atramą 60–70 cm, jo viršūnę galima nukirpti. Tai padeda skatinti vaisių nokimą ir neleidžia augalui per daug energijos skirti lapams.
Kaip sumažinti ligų ir kenkėjų riziką?
Šiltnamį būtina vėdinti, kad ant augalų nesilaikytų kondensatas ir nesusidarytų palankios sąlygos grybelinėms infekcijoms. Riziką taip pat mažina sėjomaina, švarus dirvos sluoksnis, laiku pašalinami ligoti lapai ir tinkamai reguliuojama drėgmė.
Dažniausiai pasitaikančius kenkėjus ir ligas, tarp jų amarus, voratinklines erkes bei miltligę, galima kontroliuoti mechaninėmis priemonėmis, reguliariai apžiūrint augalus ir, prireikus, naudojant ekologiškus preparatus.
Tinkamai paruošta dirva, gerai parinkta veislė, pakankami atstumai, tolygus laistymas ir reguliarus augalų formavimas padeda užauginti sveikus agurkus bei gausiau mėgautis skaniais, traškiais vaisiais visą sezoną.