Per Aukštutinio Larso pasienio punktą išvykstančių rusų srautas perkopė 20 tūkstančių

Per vienintelį sausumos pasienio punktą tarp Rusijos ir Sakartvelo – Aukštutinį Larsą – pastarosiomis dienomis užfiksuotas itin didelis žmonių srautas. Rusijos Federalinės muitinės tarnybos duomenimis, rugpjūčio 15–16 dienomis sieną kirto daugiau nei 19 tūkst. žmonių, o antradienį, rugpjūčio 18-ąją, išvykusiųjų skaičius viršijo 20 tūkst.

Toks rodiklis gerokai didesnis nei ankstesniais metais. Jis vertinamas kaip galimas augančios emigracijos požymis, siejamas su baime dėl naujos mobilizacijos Rusijoje.

Pasienyje susidarė ilgos eilės

Rusijos pusėje prie Aukštutinio Larso punkto formuojasi spūstys ir ilgos eilės. Liudininkai bei žiniasklaida praneša, kad transporto priemonės kai kur juda vos keliasdešimt ar kelis šimtus metrų per kelias valandas. Laukimas gali trukti ne tik valandas, bet ir paras.

Dabartinė situacija primena 2022 metais, paskelbus mobilizaciją, kilusią emigracijos bangą. Tuomet kelias pasienio link taip pat buvo užkimštas kelių kilometrų ilgio spūstimis.

„Telegram“ paskelbtame pranešime teigiama:

Более 20 тысяч человек пересекли КПП Верхний Ларс за сутки.

Rusijos muitinė nurodė, kad dabartiniai skaičiai „ženkliai viršija praėjusių metų analogiškų laikotarpių duomenis“. Tai leidžia manyti, kad išvykimo srautas nėra vienos dienos reiškinys ir tęsiasi jau kelias dienas.

Žmones išvykti skatina nerimas dėl mobilizacijos

Pagrindine išvykimo priežastimi laikomas nerimas dėl galimos naujos mobilizacijos bangos. Apie tokį scenarijų jau kurį laiką sklinda gandai. Kai kurie analitikai ir žiniasklaidos šaltiniai galimus vyriausybės veiksmus sieja su artėjančiais parlamentiniais rinkimais bei politiniu spaudimu.

Karo ekspertai savo ruožtu vertina, kad Kremlius galėtų paskelbti platesnę mobilizaciją, jei fronto linijose ir toliau būtų patiriama didelių nuostolių. Dėl to dalis vyrų ir jų šeimų ieško galimybių išvykti bei saugesnių kelių už Rusijos ribų.

Migracijos poveikis pastebimas ir kaimyninių šalių ekonomikoje. Pavyzdžiui, Jerevane smarkiai išaugo butų nuomos paklausa, kartu kilo ir kainos.

Tai keičia regioninių miestų ekonomiką bei verčia vietos gyventojus prisitaikyti prie brangesnio gyvenimo.

Srautas gali turėti ilgalaikių padarinių

Didelis žmonių judėjimas per sieną gali paspartinti demografinį ir kvalifikuotų specialistų nutekėjimą iš Rusijos. Ilgainiui tai gali paveikti šalies darbo rinką ir paslaugų sektorių.

Be to, augantis srautas prie sienos kelia saugumo iššūkių Sakartvelui ir kitoms šalims. Joms tenka spręsti, kaip reguliuoti migracijos bei prieglobsčio procedūras.

Situacija taip pat atspindi politinį ir socialinį susiskaldymą Rusijoje. Gyventojų pasitikėjimas ateitimi mažėja, o informaciniai naratyvai ir verbavimo schemos, tarp jų – darbo skelbimai, kviečiantys į kontraktinę tarnybą, dar labiau stiprina neaiškumo bei grėsmių pojūtį.

Tolesnę padėtį reikės vertinti kompleksiškai: svarbūs išliks pasienio srautai, oficialūs Rusijos pareiškimai dėl mobilizacijos, analitikų vertinimai ir kaimyninių valstybių reakcijos. Šie veiksniai gali turėti įtakos regiono stabilumui ir Europos saugumui artimiausiais mėnesiais.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *