Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys interviu Šveicarijos dienraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ pabrėžė, kad Rusija neturėtų laikyti militarizuotos Kaliningrado srities neįveikiama kliūtimi NATO. Pasak jo, Aljansas turi pakankamai karinių pajėgumų, kad prireikus neutralizuotų regione dislokuotas oro gynybos sistemas ir raketų bazes.
Ministras taip pat perspėjo, jog galimas konfliktas su Rusija nebūtų vien Baltijos valstybių ar kitų rytinių NATO narių problema. Nepakankamas atgrasymas, jo vertinimu, turėtų ekonominių, politinių ir socialinių padarinių visai Europai.
Kaliningradas nėra neliečiama teritorija
Tarp Lietuvos ir Lenkijos esanti Kaliningrado sritis yra svarbus Rusijos karinis placdarmas. Regione veikia Baltijos laivyno štabas, išdėstytos oro gynybos sistemos, raketiniai pajėgumai ir kiti kariniai objektai.
K. Budrys teigė, kad NATO turi parodyti Maskvai: Kaliningrado militarizavimas nesuteikia šiai teritorijai jokio neliečiamumo statuso. Jeigu regione esančios sistemos būtų panaudotos prieš Aljanso valstybes, NATO turėtų priemonių pralaužti sukurtą gynybą ir neutralizuoti oro gynybos bei raketinius objektus.
Ministro žodžiai buvo išsakyti kalbant apie atgrasymą, o ne apie raginimą pradėti puolimą. NATO oficialiai apibrėžiama kaip 32 valstybių politinis ir karinis gynybinis aljansas, kurio tikslas – užtikrinti savo narių laisvę ir saugumą.
Rusija ministro pareiškimą įvertino priešiškai
Į K. Budrio komentarus netrukus sureagavo Rusija. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Lietuvos ministro pareiškimą pavadino kone beprotišku ir apkaltino Baltijos šalis itin priešišku požiūriu į Maskvą.
Rusijos pareigūnai ministro žodžius mėgino pateikti kaip raginimą pulti Kaliningradą. Vis dėlto K. Budrys kalbėjo apie NATO atgrasymo galimybes ir hipotetinę situaciją, kurioje Aljansui tektų neutralizuoti karinę grėsmę.
Atgrasymo principas grindžiamas prielaida, kad galimas agresorius turi suprasti: puolimo kaina būtų gerokai didesnė už bet kokią jo tikėtiną naudą.
Lietuva remiasi NATO kolektyvine gynyba
Šveicarijos žiniasklaidai K.
Budrys NATO pavadino stipriausia kada nors sukurta organizacija ir teigė neabejojantis kolektyvinės gynybos įsipareigojimais.
Lietuvai tai ypač svarbu, nes šalies saugumas grindžiamas NATO 5-uoju straipsniu. Jame nustatyta, kad ginkluotas vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visas sąjungininkes.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau dislokuotos sąjungininkų pajėgos, o Vokietija nuosekliai didina nuolatinį karinį buvimą šalyje.
Vokietijos brigada stiprina rytinį NATO flangą
Vienas svarbiausių šio regiono gynybos stiprinimo projektų – Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada Lietuvoje.
Numatoma, kad iki 2027 metų brigada pasieks visišką operacinį pajėgumą. Lietuvoje nuolat turėtų būti dislokuota iki maždaug 5 tūkst. Vokietijos karių ir civilių darbuotojų.
Projektas jau perėjo nuo politinių susitarimų prie praktinio įgyvendinimo. 2026 metų birželį brigada Lietuvoje surengė pirmąsias didelio masto kovines pratybas, kuriose naudoti tankai, pėstininkų kovos mašinos ir kita sunkiosios brigados technika.
Rūdninkų poligone toliau statoma reikalinga infrastruktūra. Kritinius darbus planuojama užbaigti 2027 metais, kad visa brigada galėtų pasiekti visišką kovinį pasirengimą.
Galimo karo pasekmės neapsiribotų Baltijos šalimis
Interviu K. Budrys kritikavo požiūrį, esą galimas Rusijos ir NATO konfliktas būtų tik Lietuvos, Latvijos, Estijos ar Lenkijos rūpestis.
Jo teigimu, toks vertinimas pavojingas, nes Maskvos agresijos pasekmės neišvengiamai paliestų visą Europą. Sutrikus saugumo sistemai, būtų paveikta prekyba, ekonomika, energetika, žmonių judėjimas ir Europos politinė tvarka.
Todėl Vakarų Europos valstybės, ministro vertinimu, negali manyti, kad didesnis geografinis atstumas nuo Rusijos savaime garantuoja saugumą. Europos šalys turėtų įvertinti ne tik didesnių išlaidų gynybai kainą, bet ir galimas nepakankamo pasirengimo konflikto atveju pasekmes.
Baime Lietuvoje keičiasi pasirengimas
K. Budrys kalbėjo ir apie Lietuvos visuomenės požiūrio į Rusijos keliamą grėsmę pokyčius nuo 2021 metų pabaigos.
Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijai telkiant pajėgas prie Ukrainos sienų, Baltijos regione augo nerimas. Dabar, ministro teigimu, žmonės geriau supranta galimas grėsmes ir žino, kaip elgtis krizės atveju.
„Plito baimė. Šiandien žinome, kaip turime reaguoti. Todėl mums nebereikia bijoti“, – sakė ministras.
Pasak jo, konkretus šeimos ir bendruomenės pasirengimo planas mažina nežinomybę ir padeda racionaliau reaguoti į galimas grėsmes.
Europa turi stiprinti savarankišką gynybą
Dar viena svarbi interviu tema buvo Jungtinių Valstijų vaidmuo Europos saugumo sistemoje. Šiuo metu nemaža dalis Europos gynybos planavimo remiasi prielaida, kad JAV suteiks pajėgumus, kurių Europos valstybėms trūksta. Tarp tokių pajėgumų K. Budrys paminėjo palydovinę žvalgybą.
Jungtinės Valstijos NATO Europoje taip pat užtikrina itin svarbų branduolinį atgrasymą. Ministro teigimu, jeigu Europa ateityje norėtų apsiginti gerokai savarankiškiau, tektų iš naujo svarstyti visą saugumo architektūrą, įskaitant branduolinio atgrasymo klausimą.
Tai nereiškia, kad Lietuva ragina atsisakyti JAV vaidmens. Kalbama apie būtinybę Europos šalims prisiimti didesnę savo gynybos naštos dalį ir išplėsti savarankiškus pajėgumus.
ES raginama tapti geopolitiniu veikėju
K. Budrio nuomone, viena didžiausių Europos klaidų būtų saugumą ir toliau laikyti antraeiliu politiniu klausimu.
„Europos Sąjunga pagaliau turi pasirodyti kaip geopolitinis veikėjas“, – pabrėžė jis.
Ministro teigimu, tam neužtenka vien didesnio finansavimo gynybai. Reikalingas ir politinis ryžtas, vieningi sprendimai bei mažesnė priklausomybė nuo Rusijos.
Kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvą, kuri per nepriklausomybės laikotarpį nuosekliai mažino rusiškos energetikos, finansų ir politinės įtakos reikšmę.
Priklausomybė nuo Rusijos – ir saugumo klausimas
Lietuva daugelį metų buvo stipriai priklausoma nuo rusiškų energetinių išteklių, tačiau šis ryšys palaipsniui buvo mažinamas.
K. Budrys paragino ir kitas Europos šalis sekti šiuo keliu. Energetinę bei finansinę priklausomybę nuo Rusijos, jo nuomone, reikėtų vertinti ne tik kaip ekonominę, bet ir kaip nacionalinio saugumo problemą.
„Laisvei nėra alternatyvos“, – savo poziciją apibendrino ministras.
Jo teigimu, Rusijos atgrasymas turi remtis ne vien politiniais pareiškimais. Europai būtini realūs kariniai pajėgumai, pasirengimo planai, patikima kolektyvinė gynyba ir gebėjimas atsakyti į galimą agresiją.
Kaliningradui skirtas perspėjimas buvo viena griežčiausių interviu dalių. K. Budrys siekė pabrėžti, kad netoli Lietuvos esančios Rusijos raketų ir oro gynybos sistemos NATO planuotojams nėra neliečiamos, jeigu jos būtų panaudotos kare prieš Aljansą.
